Neseniai viena Norvegijos televizijos kompanija pirmą kartą parodė teroro akto, kurį praėjusių metų liepą Osle įvykdė prieš kelis mėnesių 25 metams už grotų pasiųstas Andersas Behringas Breivikas, vaizdo įrašus.
Stebėjimo kamerų įraše matyti, kaip garsiausias pastarojo meto Europos sprogdintojas stato automobilį vyriausybės kvartale, greitai nueina, o mašina po kurio laiko sprogsta.
Anksčiau šie kadrai nebuvo rodomi plačiajai publikai.
Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ primena, kad praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje mūsų šalyje ne vieną drastišką išpuolį, kuriame buvo panaudoti sprogmenys, įvykdė ne tik organizuotų nusikaltėlių gaujų atstovai, bet ir iš pažiūros tvarkingai atrodantys vyriškiai.
Sprogmenys – iš taksisto rankų
Nepriklausomybės pradžioje banditai visoje šalyje bandė įbauginti visuomenę ir policiją – sprogimais užsimojo prieš valstybės tvarką, verslininkus ir pačius nusikalstamų grupuočių lyderius.
1995–1996 metais Vilniuje vienas po kito į orą išlėkė sostinėje kriminalinių veikėjų pasaulyje aktyviai besisukioję tuometinis skandalingojo „Ekspres“ banko akcininkas Rimantas Grainis ir „Vilniaus brigados“ veteranamas priskiriamas Jurijus Kriukovas, pravarde Kriukas.
Po 1995-ųjų gegužės 26-osios vidurdienį Vilniaus centre šalia Vyriausybės rūmų buvo susprogdintas bankininko ir sostinę užkariauti bandžiusios čečėnų mafijos atstovo R. Grainio mersedesas. Po išpuolio stipriai sužalotas vyras buvo paguldytas į Šv. Jokūbo ligoninę, tačiau išgyveno tik tris paras.
1996 metų rugsėjo 19 dieną netoli stoties, prie tuometinio „Gintaro“ viešbučio, sprogo J. Kriukovo vairuojamas automobilis. Kriukas buvo sunkiai sužalotas, nuvežtas į tą pačią Šv. Jokūbo ligoninę ir operuojamas penketą valandų. Tik dėl laimingo atsitiktinumo jis liko gyvas, o po kurio laiko su kitais Zelionų grupuotės nariais buvo nuteistas ilgus metus kalėti.
Tik po kelerių metų paaiškėjo, kad minėtus sprogimus įvykdė buvęs sostinės taksistas ir loterijos bilietų platintojas Valerijus Januškevičius. Jis pats atvirai papasakojo pareigūnams, kad tokio darbo ėmėsi, kai visiškai nuskurdo, nebeturėjų lėšų šeimai išlaikyti.
Vėliau V. Januškevičius prisipažino, kad ne tik sprogdino, bet ir šaudė žmones ne savo iniciatyva, o gavęs užsakymų iš tarpininkų, kurie glaudžiai bendravo su įtakingiausiais to meto nusikaltėliais. Už minėtus sprogdinimus ir kitus šiurpius nusikaltimus, kuriuos atliko ne vienas, 2001-ųjų spalį V. Januškevičius buvo nuteistas kalėti 7 kartus iki gyvos galvos.
Sprogimas sietas su eksparlamentaru
1997 metų sausio 31-osios vakarą prie savo namų Kauno Šilainių mikrorajone automobilyje buvo susprogdintas buvusio Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Kauno apskrities teritorinio gynybos štabo viršininkas, atsargos kapitonas ir Valstybės saugumo departamento darbuotojas Juras Abromavičius. Nusikaltėliai prie jo „Volkswagen Passat“ buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Kalbėta, jog susprogdintas J. Abromavičius prieš mirtį buvo surinkęs nemažai operatyvinių duomenų ir garso įrašų, atskleidžiančių, kad 1993-iųjų rudenį pakaunės Lekėčių miške vykęs savanorių maištas ir tilto per Bražuolę sprogdinimas 1994 metų rudenį sietinas su GRU (Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos) agentūros veikla Lietuvoje. Manoma, kad į šias skandalingas ir iki šiol sunkiai narpliojamas istorijas buvo įsivėlę kai kurie Kovo 11-osios akto signatarai bei Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, sovietmečiu artimai susiję su partijos nomenklatūra.
J. Abromavičiaus nužudymo aplinkybės pradėjo aiškėti beveik po dešimties metų – 2006-ųjų pradžioje apklausiant vieną liudytoją kitoje baudžiamojoje byloje. Prisidėjus prie šio garsaus nusikaltimo buvo įtariamas ir buvęs Seimo narys Algirdas Petrusevičius. Nors tais pačiais metais jis nuteistas už tai, kad pardavinėjo šaunamuosius ginklus banditams, kaltinimų dėl J. Abromavičiaus žūties jam pavyko išsisukti.
Sprendžiant iš prokurorų surinktų duomenų, prie bene garsiausio sprogdinimo Kaune rankas prikišo buvęs bendrovės „Stumbras“ apsaugininkas, praeityje buvęs garsus dviratininkas Vladas Grybauskas. Tačiau jo kaltė niekada nebuvo įrodyta, nes 1997 metų gruodžio 10-osios popietę Šančių mikrorajone esančio nuosavo namo rūsyje sprogus neaiškios kilmės sprogmeniui V. Grybauskui buvo nutraukta dešinė ranka ir išdraskytas šlaunikaulis. Kaip spėjama, nenorėdamas likti našta žmonai ir dukrai vyras netrukus nusišovė pistoletu „Walther“ su duslintuvu bei lazerinio tipo taikikliu. Leidimo šiam ginklui jis neturėjo.
Apžiūrėdami Grybauskų namą pareigūnai aptiko įspūdingą ginklų arsenalą: granatą F-1, šovinių, kitų šaunamųjų ginklų duslintuvų, medžiagos, panašios į sprogstamąjį mišinį, įvairių detalių bei įrankių, kurie galėjo būti naudojami ginklams gaminti. Taip pat aptikta 20 tuščų statinių, 3 bakeliai (apie 60 litrų) spirito.
Kaimynams įsiminė vienarankis vyras
Kai prieš keletą metų apsilankiau V. Grybausko namuose, jo našlė Fausta Grybauskienė pasakojo, kad dar 1993-iųjų pavasarį jos sutuoktinis buvo nuteistas dėl neteisėto ginklų laikymo bei nužudymo dėl neatsargumo.
Bausmės vykdymas jam buvo atidėtas dvejiems metams.
„Tą lemtingąją gruodžio popietę buvau namie. Mačiau klaikiai sprogimo subjaurotą Vladą. Manęs nenustebino, kad jis nusprendė nusižudyti. Dar gerokai prieš nelaimę Vladas yra sakęs: „Jei tapsiu invalidas, negyvensiu nė dienos“, – pasakojo pašnekovė. Po kurio laiko F. Grybauskienė prisipažino, kad prieš vyro mirtį jų namuose keliskart lankėsi A. Petrusevičius. Moteris minėjo, kad jis buvo atvykęs tarnybiniu Seimo automobiliu, kurio numerį puošė raidės LRS.
V. Grybausko žmona teigė, kad iki sutuoktinio žūties vyrai bendravo bemaž dvejus metus.
„Manau, kad ir kaimynams įstrigo mūsų kieme besisukinėjantis vienarankis vyras – tada sakė F. Grybauskienė. – Nežinau, kokie pomėgiai Vladą siejo su A. Petrusevičiumi, bet šis man padarė mielo ir draugiško žmogaus įspūdį. Kalbėta, kad jis domėjosi antikvariniais laikrodžiais, mano vyras sugebėjo neblogai juos taisyti. Pats Vladas priešų neturėjo, todėl neabejoju, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.“
Neoficialiai teigiama, kad daugelį pogrindinių ginklų prekeivių artimai pažinojęs kaunietis svarbia informacija norėjo pasidalyti su keliais pareigūnais, todėl buvo pašalintas kaip pernelyg daug žinantis liudytojas.
Tarp Šiaulių ir Maskvos
Paskutinį kartą už įvairius nusikaltimus 16 metų nuteistas šiaulietis Artūras Kibildis praeityje įtakingiausios Šiaurės Lietuvoje veikusios Princų gaujos vyrų buvo išvarytas iš gimtojo miesto ir dėl to labai niršo. Radęs atramą klaipėdiečio Sigito Gaidjurgio, gaujoje jis surengė seriją sprogimų viešose Šiaulių vietose, prie policijos pastatų, o galiausiai – Mokesčių inspekcijoje.
A. Kibildis su uostamiesčio mafijos bosu S. Gaidjurgiu greitai rado bendrą kalbą. 1996 metais per vieną susitikimą jiedu sumanė išbandyti naują taktiką, kokios iki tol nebuvo naudojęs nė vienas Lietuvos nusikaltėlis. Vyrai nusprendė patys, be parankinių, rengti sprogimus po policijos įstaigų langais. Garsiausias A. Kibildžio išpuolis – 1998-ųjų balandžio 15-ąją įvykdytas sprogimas Šiaulių mokesčių inspekcijoje. Nors užtaisas buvo be skeveldrų ir ne itin galingas, sudrebėjo visas penkiaaukštis, aptrupėjo virš inspekcijos esančių butų sienos.
Kelios apdegusios, krintančių plytų sužalotos ir šoką patyrusios inspekcijos darbuotojos buvo skubiai išvežtos į ligoninę.
Tąsyk labiausiai nukentėjo 37-erių sekretorė Jūratė Radavičienė – jai trūko ausies būgnelis, buvo smarkiai sužalota kairė koja. Tačiau medikai labiausiai buvo sunerimę dėl daugiau kaip pusės kūno odos nudegimo. Po kelių dienų paskelbta, kad J. Radavičienė mirė, našlaičiai liko paaugliai dukra ir sūnus. Artimieji net nesiryžo berniukui pranešti tokios žinios, nes tuo metu jis buvo ruošiamas širdies operacijai ir apie tragediją sužinojo tik po jos.
Vėliau teisėsauga atskleidė, kad A. Kibildis organizavo ir Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio rėmėjo, tabako pramonės magnato Genadijaus Dzenio bei jo asmens sargybinio nužudymą. 1997 metų sausio 17-ąją Maskvoje sprogus vieno daugiabučio namo lietvamzdyje įtaisytai bombai G. Dzenis žuvo iškart, o po kelių valandų gyvybės neteko ir jo palydovas.
Užmojai sukiršinti kauniečius
Sprogimams rengti S. Gaidjurgis savo gaujoje turėjo labai tinkamą žmogų – savo apsaugininką Renatą Šadeikį. Tarnaudamas sovietų armijoje šis vyras buvo įgijęs vertingos išminuotojo patirties.
1996-ųjų rudenį ir 1997 metų kovą R. Šadeikis pasitreniravo susprogdindamas dvi bombas prie statomų namų Klaipėdoje. Po mėnesio S. Gaidjurgis su A. Kibildžiu nutarė susprogdinti bombą prie Šiaulių vyriausiojo komisariato ir pažiūrėti, kas iš to išeis.
1997-aisiais prie policijos įstaigų įvykdę 6 teroro aktus vėliau S. Gaidjurgis su A. Kibildžiu pakeitė taktiką – nutarė bauginti nebe pareigūnus, o visuomenę, todėl sprogimus ėmė rengti kavinėse, parduotuvėse, gatvėse, valstybės įstaigose.
1998-ųjų sausio 22 dieną važiuodamas Savanorių prospektu Kaune S. Gaidjurgis pamatė stiklinį pastatą ir nusprendė, kad šis tiks susprogdinti, nes bus daug šūkių. Tai buvo anuomet labai populiarus naktinis baras „Stiklo siena“. Tą pačią dieną R. Šadeikis sumontavo sprogstamąjį įtaisą, ir jau paryčiais jis driokstelėjo.
Žiniasklaida skelbė, kad Kaune susprogdintas abejotinos reputacijos milijonieriui Semionovui Bulatovui priklausantis pastatas. Sprogimas baigėsi laimingai, nes buvo apgadintos tik baro patalpos, išdužo stiklai. Krintančios stiklo šukės sužalojo tik drabužininką. Tai bene vienintelis atvejis Kaune, kai banditai bandė susprogdinti gausiai lankomą naktinių pasilinksminimų užeigą.
Apkaltino senus veikėjus
2005 metais tris kartus iki gyvos galvos nuteistas S. Gaidjurgis nepripažino kaltinimų rengus sprogdinimą „Stiklo sienoje“ ir sakė, kad, jo žiniomis, šį išpuolį organizavo Kauno mafijos veteranas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, bei ilgametis jo bendražygis Arikas Pastuškovas, pravarde Storas. Pasak S. Gaidjurgio, tiedu S. Bulatovui pavydėję. Atrodo, klaipėdiečio tikslas buvo sukiršyti tuomet veikusias banditų gaujas su policija.
Pastaraisiais metais policijos saugomas J. Bielskis vėliau sakė žinojęs, kad bus sprodinamas S. Bulatovo pastatas, bet prie to pats neprisidėjęs. Jo santykiai su S. Bulatovu esą buvo draugiški, o štai su S. Gaidjurgiu jis bendravęs tik belangėje. Vėliau, pamatęs, kad paskui S. Gaidjurgį driekiasi kruvinų nusikaltimų šleifas, J. Bielskis neva visai nutraukė su juo santykius.
Pats S. Bulatovas iki sprogimo nė su vienu iš jų nepalaikė ryšių, nes 1997 metų vasario 24-ąją buvo sulaikytas prevencine tvarka ir laikomas areštinėse, o vėliau – Utenos psichiatrijos ligoninėje. Ten buvo iki sprogimo „Stiklo sienoje“ dienos.
TIK FAKTAI
Paskutinis plačiai nuskambėjęs sprogdinimas tarp nusikaltėlių įvykdytas 1999-ųjų sausio 14-ąją, kai sprogstamasis įtaisas pražudė šiaulietį Rolandą Stanaitį, pravarde Rulis.
Tą dieną Rulis, sėdėdamas automobilyje „Mercedes-Benz 500 SEL“, atplėšė paštu gautą paketą. Jo viduje buvo bomba. Įvykus sprogimui R. Stanaitis žuvo iškart.
Kai kuriais duomenimis, buvusiam Princų veikėjui sprogstamąjį įtaisą galėjo padėti A. Kibildžio sekėjai.
1998 metų pavasarį A. Kibildis sulaikytas dėl Šiaulių mokesčių inspekcijos sprogdinimo ir daugiau laisvės nebeišvydo.
2005-aisiais A. Kibildis mirė kalėjimo ligoninėje. Oficiali mirties priežastis – kraujo vėžys. Yra manančiųjų, kad sprogdintojas iš Šiaulių buvo tyčia mirtinai nutildytas.
Vilniaus kriminalistai tvirtina, kad vienintelis iki šiol neatskleistas didžiulio atgarsio sulaukęs sprogdinimas – 1995 metų lapkričio 16-ąją susprogdinta „Lietuvos ryto“ redakcija.
Šio nusikaltimo užsakovai ir vykdytojai oficialiai neįvardijami, tačiau manoma, kad prie sprogdinimo galėjo prisidėti ultrapatriotai iš Kauno.
