Nežinodamos kitų šalių įstatymų, užsienyje įsikūrusios lietuvių šeimos neretai patenka į socialinių tarnybų akiratį.
Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą iš įvairių užsienio šalių plūsta pranešimai apie išeivių iš Lietuvos vaikus, kurių tėvai vienaip ar kitaip nusižengė teisės aktų reikalavimams.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės Virginijos Vaičiulytės, didėjant emigracijos mastams, pranešimų kasmet gaunama vis daugiau.
Per 2011 metus tarnyba gavo 106 pranešimus dėl 148 užsienyje esančių vaikų, kurių asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir kiti klausimai buvo susiję su Lietuva arba vaikų tėvams reikėjo taikyti apsaugos priemones.
2010 metais pranešimų buvo gauta perpus mažiau – 58.
Panevėžiečiai nepirmauja
Atrodo, jog užsienyje gyvenantys panevėžiečiai savo vaikais rūpinasi tinkamai. Iš tokios gausybės per metus gautų pranešimų tik penki buvo susiję su šeimomis, anksčiau gyvenusiomis Panevėžio mieste ar rajone.
„Panevėžys šioje srityje ne lyderis. Daugiausia pranešimų liečia tuos didžiuosius šalies miestus, kuriuos labiausiai paveikė emigracija“, – sako V. Vaičiulytė.
Pranešimai, kuriuose minimi panevėžiečiai, Lietuvą pasiekė iš Ispanijos, Airijos.
Ispanija kartu su Jungtine Karalyste minimos kaip daugiausia pranešimų į Lietuvą atsiuntusios šalys. Iš jų buvo gautas 41 pranešimas dėl 10–14 metų lietuvių vaikų, gyvenančių tose šalyse. Taip pat domėtasi dėl vaikų iš Lietuvos, dabar esančių Airijoje, Australijoje, Belgijoje, Graikijoje, Rusijoje, Uzbekistane ir kitose valstybėse. Iš viso, pasak V. Vaičiulytės, pranešimai gauti iš 24 šalių.
Kūdikį palieka svetimiems
Situacijų būna pačių įvairiausių. Kaip pasakoja V. Vaičiulytė, Lietuvoje ne kartą ieškota net naujagimio giminaičių.
„Užsienyje moteris iš Lietuvos pagimdo kūdikį ir nusprendžia palikti jį gimdymo namuose, atsisako jo. Tuomet tos šalies vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai siunčia į Lietuvą, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pranešimą, domisi tos moters praeitimi, jos giminaičiais, teiraujasi, galbūt jie nori ir gali patys auginti vaikelį. Motinos dažniausiai būna labai jaunos, atsakomybės nejaučiančios merginos arba priklausomybių slegiamos moterys“, – pasakoja vyriausioji specialistė.
Dažnai Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybos prašoma informacijos apie išvykusios šeimos ankstesnį gyvenimą Lietuvoje, prašoma patikrinti išvykusių nepilnamečių gyvenimo sąlygas, aiškinamasi dėl tėvų ir kitų giminaičių galimybių pasirūpinti vaiku, teiraujamasi dėl globos nustatymo ir kt.
2011 metais beveik trigubai padaugėjo ir pranešimų dėl 4–6 metų su tėvais išvykusių į užsienį vaikų. Daugiausia būta atvejų, kai tėvai netinkamai prižiūrėjo vaikus, todėl užsienio valstybių kompetentingos institucijos turėjo imtis pastarųjų teisių apsaugos priemonių. Jos, siekdamos priimti sprendimą dėl tolesnės tokių vaikų globos, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymais pateikti informaciją apie šeimos gyvenimo Lietuvoje laikotarpį, apie artimuosius giminaičius, galinčius pasirūpinti vaikais, jei jiems nebūtų galimybės toliau augti biologinėje šeimoje.
Vieno vaiko nepalieka
Kai kurios užsienio šalyse įsikuriančios šeimos nebūna gerai susipažinusios su tų šalių vaiko teisių apsaugos reikalavimais. Jie kai kur gerokai griežtesni nei Lietuvoje.
Pranešimų apie nusižengimus reikalavimams daugėja dar ir dėl to, jog išvykusios į kitas valstybes lietuvių šeimos ne visada žino, kad daugelyje šalių, skirtingai nei Lietuvoje, vieno vaiko iki tam tikro amžiaus palikti negalima.
Socialinės tarnybos, gavusios pranešimą apie vienus paliktus vaikus, atvažiuoja ir vaikus paima.
„Amžius, kurio nesulaukęs vaikas negali būti paliekamas vienas namuose, įvairiose šalyse skirtingas, bet dažniausiai – 12 metų“, – sako V. Vaičiulytė.
Lietuvoje įprasta situacija, kai mokyklinio amžiaus vaikas po pamokų vienas namuose laukia iš darbo grįžtančių tėvų. Kitose šalyse taip būti negali. Vaiką turi prižiūrėti suaugęs žmogus, o jeigu tos taisyklės nesilaikoma, šeima skaudžiai nukenčia. Vaiko taip pat negalima palikti bet kam. V. Vaičiulytė prisiminė atvejį, kai lietuvių šeimoje dvi atžalas auginantys dirbantys tėvai palikdavo girtaujančiam asmeniui. Vaikai iš tos šeimos buvo paimti.
Kaimynų, kurie socialines tarnybas informuoja apie paliktus vaikus, visada atsiranda. Tėvų pasiteisinimai, kad jie neturtingi ir neturi iš ko samdyti auklės, nepriimami, nereaguojama į priekaištus, kad valdžia kišasi į šeimos reikalus.
Dažnai užsienio valstybių teisės aktai yra griežtesni nei Lietuvos ir juos žinoti būtina. Nes praradus vaikus, jų susigrąžinimas būna sunkus ir ilgai trunkantis.
„Ne visur pirmą kartą atradus vaiką vieną skubama išvežti jį iš namų. Tačiau šeima pradedama stebėti, tikrinama, kad toks faktas nepasikartotų“, – sako vyriausioji specialistė.
Daugelyje užsienio šalių labai griežta kova su smurtu artimoje aplinkoje. Nesvarbu, kad smurtas prieš vaiką nenaudojamas, bet jeigu tėvas kelia ranką prieš motiną ar namuose dažni suaugusiųjų barniai, triukšmingi susibūrimai, nuo tokios aplinkos vaikas taip pat saugomas – išvežamas iš namų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
