Laidoje „Prieš srovę“ šeima atvirai prisiminė savo santykių pradžią, o Justina smagiai pasijuokė iš to, kad mylimasis jos gyvenime atsirado tada, kai ji galutinai pasakė, kad nebenori savo likimo sieti su nė vienu vyru.
Pirmoji plastinė operacija – dėl to, kad svėrė 120 kilogramų
Justina socialiniuose tinkluose išgarsėjo jau gana seniai – ją dėl moteriškų kūno formų imta vadinti lietuviškąja Kim Kardashian. Tiesa, ji niekuomet neslėpė, kad ne viską jai davė gamta – kad atrodytų taip, kaip atrodo dabar, Justina ne kartą gulėsi ant operacinio stalo.
Anot Justinos, visiems patobulinimams išleistas tikrai ne vienas tūkstantis. „Botuliną leidžiuosi gal nuo kokių 24 metų, o lūpas didinti pradėjau dar tada, kai buvau stambi ir svėriau 120 kilogramų. Buvau stambi, prisileidau tų lūpų, o kai nukrito svoris, lūpos pasidarė per visą veidą…“ – prisiminė ji.
Ir nors daug savo kūne yra pakeitusi, Justina žino, kad niekuomet nekeistų savo nosies – ši ją pilnai tenkina. „Pirma operacija, dėl kurios labai išgyvenau ir ilgai galvojau, buvo skrandžio. Ruošiausi 3 mėnesius, bet palyginus su tuo, kaip ruošiuosi dabar, tai buvo labai ilgai. Atsiguliau po skalpeliu, kad man sumažintų tą skrandį, ir pamačiau, kad tai nėra taip baisu – užmiegi ir nieko nejunti“, – sakė ji pridėdama, kad vėliau sekė krūtinės ir sėdmenų operacijos.
Pirmajai savo operacijai J. Partikė ryžosi dėl didelio savo svorio – tuo metu ji svėrė 120 kilogramų. „Dabar esu linksma, atvira, noriai visur einu, o tuo metu aš užsidariau savyje, niekur nėjau. Iš tiesų, gal net į Lietuvą buvau 5 metus negrįžusi. Kadangi yra įsitikinimai, kad stambus žmogus yra apsileidęs, man buvo gėda pasirodyti draugams, artimiesiems“, – atsiminė ji.
Laidos vedėjos Mios Pilibaitytės laidoje paklausta, kaip priaugo tiek svorio, Justina neslėpė: „Ėdžiau kaip karvė – nevyniosiu į vatą. Gulėdavau, neturėdavau, ką veikti, ir eidavau valgyti. Prisivalgydavau tiek, kad būdavo bloga. Kad nueičiau į tualetą, man reikėdavo praeiti pro virtuvę. Tad nuėjusi į tualetą išsivemdavau, o tada, eidama atgal pro šaldytuvą, pasiimdavau dar kokių lašinukų. Taip ir būdavo.“
Tiesą, kai ėmėsi visų šių patobulinimų, Justina Vytenio dar nepažinojo. „Tuo metu prieš visą Lietuvą apšaukiau, sakiau, kad man nereikia vyrų – vaikas didelis, gyvensiu gyvenimą sau. Leptelėjau, ir iškart atsirado Vytenis. Supakavo mane, o dabar jau ir Partikai, pilvas… Baigėsi mano lakstymai ties tuo pasakymu“, – šyptelėjo ji.
Meilėje pirmasis prisipažino taip pat Vytenis, o Justina, nenorėdama išsiduoti, kad jaučiasi taip pat, nusprendė jį kiek paerzinti: „Vytenis. Jis pirmas apie tai prašneko. Aš guliu ant sofkės, jis sėdi ant fotelio, ir spoksome vienas kitam į akis. Galiausiai jis sako: „Mes ilgai dar čia kažką žaisime? Ar tu nieko man nejauti?“ Atsakiau, kad ne. Pagalvojau, tegul pasikankina. Iš tikrųjų jaučiau, bet norėjosi patampyti nervus. O kai pamačiau, kad ausys nusileido, pasakiau, kad juokauju. Faktas, kad jausmai pabudo ir pas mane.“
Mia pastebėjo, kad Justina ir Vytenis pora tapo labai greitai. Tą patvirtino ir Justina, vis dėlto ji neslėpė, kad tai nereiškia, kad ir jų nebuvo sukrėtę pykčiai ir skandalai: „Nesakau, kad buvome tobuli, saldūs ir faini. Už mano nugaros dabar yra sudaužytas židinys. Nereikėjo tampyti nervų… Dramatiškai supykau – skrido vienas puodelis, bet nepataikiau, tai atsinešiau antrą ir taikiau su juo. O kadangi iš manęs taikytoja ne kokia, pataikiau į židinį – dužo ir puodelis, ir židinys.“
Anot jos, savo kampus jiedu šlifavosi ilgai ir išties audringai. „Pas mane būna taip, kad iš pradžių padarau, o po to pagalvoju, kad galbūt tai buvo kažkokia nesąmonė. Tai buvo ir su tuo puodeliu. Tada su tuo daužymusi nustojau, bet dramatiškai kraudavausi lagaminus, nors niekur neišvažiuodavau. Daugiausiai nusinešdavau lagaminą iki lauko durų“, – su šypsena veide pripažino ji.
Vis dėlto po vedybų viskas tarsi apsivertė. J. Partikė atviravo, kad dabar ją dar stipresnius jausmus privertė pajausti nuolatinis saugumo jausmas.
„Viskas yra tas pats, tik galbūt aš jį dabar myliu labiau. Toks jausmas, kad aš esu saugesnė ir mano jausmai yra daug tvirtesni. Esu labiau garantuota, labiau juo pasitikiu, man svarbi jo nuomonė – kai kurių sprendimų tikrai nepriimčiau be jo. Žinau, kad nebus taip, kad šiandien yra, o rytoj jau – ne. Jis yra ne tik mano vyras, bet ir mano geriausias draugas, žmogus, kurio kartais nekenčiu, bet kartais yra tas, kurį norisi apsikabinti ir visą dieną pragulėti lovoje. Po vestuvių man visa tai suėjo į labai gražią puokštę. Nenoriu jokio kito vyro, tiesiog noriu jo šalia“, – sakė žinoma moteris.
Tema, kurios nenori liesti iki šiol
Apie savo mylimąją laidoje prabilo ir pats Vytenis, kuris prisiminė, kaip jo mylimoji laikui bėgant pasikeitė, įsidrąsino.
„Santykių pradžioje ji pabijodavo tą makiažą nusivalyti, bet šiuo momentu, kada mes kartu gyvename, ji drįsta prie manęs pasirodyti tokia, kokia yra, natūrali. Be abejo, ir makiažą, prieš eidama miegoti, ji nusiplauna. Ji nėra ta moteris, kuri visuomet nori būti graži, gulasi su makiažu, ir kol vyras neprabudo, nepuola dažytis“, – sakė jis.
Ir pats Vytenis pripažino, kad šie santykiai į jo gyvenimą atėjo visiškai nelauktai, tačiau supratęs, ką jaučia, nusprendė nebemeluoti nei sau, nei Justinai.
„Prieš išvažiuodamas norėjau išsiaiškinti, nes man buvo neramu ant širdies. Reikėjo išsiaiškinti, ar tarp mūsų gali gimti abipusis ryšys. Nebuvo taip, kad jausčiau tik iš savo pusės – jutau ir iš jos. Tas žvilgsnis vienas į kitą… Suvoki, kad žmogus žiūri į tave ne kaip į draugą“, – kalbėjo jis.
Mios paklaustas, ar nesijaudino, kad Justina su juo tik žaidžia ir į jį nežiūri rimtai, V. Partikas šyptelėjo: „Kai būna žaidimas, būna kitaip. Nebūna taip, kad nuo ryto iki vakaro nenuleidi akių vienas nuo kito. Lyg jau nori kažką pasakyti, bet vienas kitam to pasakyti dar neišdrįsti. Mums taip ir buvo, laukėme, kas pirmasis šį žingsnį žengs. Gavau iš vienos Justinos draugės padrąsinimą – ji pasakė, kad baigtume šiuos žaidimus. Pasakiau, kad nežinau, ką daryti, jaučiuosi pasimetęs. Ji pasakė, kad būčiau vyras.“
Ir kai atrodė, kad viskas porai klojasi puikiai, juos ištiko tragedija – Justina patyrė persileidimą.
„Čia buvo mano svajonė. Mes kaip ir turime sūnų, aš jį vadinu sūnumi, tačiau savo vis tiek yra savo.Tad man sugriuvo visas pasaulis. Gyvenime nesu jautęs to skausmo, kurį jaučiau tuo momentu. Nežinojau, nei ką daryti, nei į kurią pusę eiti, nesugebėjau net ir jos suprasti. Man tiesiog viskas apsisuko ir labai skaudžiai. Ta tema net po šiai dienai vengiu kalbėti. Bet kokiu atveju, sakau, kad neišbraukiu to, kas įvyko iš savo gyvenimo, bet jaučiuosi taip, tarsi būčiau pasilaidojęs savo vaiką“, – jautriai šnekėjo Vytenis.
Visą pokalbį su Vyteniu ir Justina galite pamatyti straipsnio pradžioje, peržiūrėję vaizdo ištrauką iš laidos „Prieš srovę“.
