Vida Tavorienė VL žurnalistė
Politikai priekaištauja žemdirbiams, kad jie europinę paramą investuoja į žaliavos gamybą, o žemės ūkio produkcijos perdirbimo nesiima, tačiau nutyli, kad dažnam ūkininkui tai sunkiai pasiekiama. O kartais aukšta reikalavimų kartelė sukuria net kuriozines situacijas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad švelninami reikalavimai ūkiuose įrengiamoms mažoms skerdykloms. Tačiau gyvulių augintojai dėl to nerodo didelio entuziazmo. „Tai tėra kosmetiniai sprendimai. Be to, ir skersti jau nelabai ką turime“, – deklaracijas apie skerdimo palengvinimus gana skeptiškai vertino ūkininkai.
Ar parama panaudota efektyviai?
Lietuvos žemdirbių konferencijoje dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad europinės paramos lėšos, skirtos žemdirbiams ir kaimo plėtrai, galėjo būti panaudotos kur kas efektyviau. Anot jo, gavus tiek paramos, žemės ūkyje buvo galima sukurti tris ar net septynis kartus didesnį bendrąjį vidaus produktą ir tiek pat daugiau darbo vietų, jei dėmesys būtų skirtas ne tik žaliavos gamybai, bet ir perdirbimui.
Gyvulininkystę prioritetine žemės ūkio sritimi paskelbusios Vyriausybės vadovas turėtų žinti, kad kaimuose fermos tuštėjo ir jo partijos kolegos Gedimino Kirkilo vadovaujamo Vyriausybės metais.
Buvęs konservatorių ministras Kazys Starkevičius atriekė paramos mažesniems ūkiams ir skatino juos imtis žemės ūkio produkcijos perdirbimo. VMVT buvo paraginta sudaryti palankesnes sąlygas įsirengti skerdyklas, pieno perdirbimo cechus ūkiuose. Neseniai vykusiame pasitarime VMVT atstovai pabrėžė, kad mažoms skerdykloms nustatyti švelnesni reikalavimai. Pasak jų, ES teisės aktuose numatyta galimybė juos supaprastinti. Tačiau gyvulių augintojams atrodo, kad skelbiami supaprastinimai nereikšmingi.
„Jei nori paskersti šimtą kiaulių per metus, privalai įsirengti stambiai mėsos perdirbimo įmonei prilygstančią skerdyklą. Argi nedidelis ūkis sugebės tiek investuoti? Dėl to ir nyksta smulkūs ūkiai kaimuose“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kėdainių rajono ekologinio mėsinių galvijų ūkio savininkas Donatas Vaitelis.
Ūkininkas ekologiškai augina ir kiaules, kurias laiko natūraliomis sąlygomis lauko stovykloje. Savo riestauodeges veža į skerdyklą, nors būtų parankiau jas skersti ūkyje.
Išlygos neesminės
VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška patvirtino, kad palengvinimai norintiesiems įsirengti mažas skerdyklas neesminiai. „Ūkiuose įrengiamoms mažoms skerdykloms, iš kurių produkcija patenka į vietos rinką, leidžiama daryti tam tikras išlygas. Tačiau ir nedidelėse skerdyklose turi būti paisoma sanitarijos reikalavimų, kad vartotojus pasiektų saugūs produktai“, – sakė valstybinis veterinarijos inspektorius.
Anot G.Čereškos, mažose skerdyklose gali būti mažiau patalpų: galima apsieiti be patalpos, kurioje prieš skerdimą laikomi gyvuliai, skerdimo atliekoms laikyti užtektų šaldytuvo, nereikalaujama atskirų patalų dezinfekcijos ir plovimo medžiagoms – jas galima laikyti spintoje. Vienoje tinkamai įrengtoje patalpoje galima būtų ir skersti, ir išpjaustyti skerdeną, o kitoje – ją atvėsinti.
Jis pabrėžė, kad mažoms skerdykloms nėra išlygų dėl skerdžiamų gyvulių ligų tyrimų. Taip pat privalu laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, todėl visose skerdyklose, nesvarbu, kiek jose paskerdžiama gyvulių, būtina naudoti svaiginimo įrangą.
„Tokie supaprastinimai – jokia naujiena. Pastaraisiais metais nemažai ūkininkų įsirengė skerdyklas savo ūkiuose“, – tvirtino VMVT atstovas. Tačiau suskaičiavus tokias skerdyklas paaiškėjo, kad mažos skerdyklos steigiamos nelabai sparčiai. VMVT duomenimis, visoje Lietuvoje ūkininkų ūkiuose yra 22 skerdyklos, o iš viso jų šalyje – 70. Prieš dešimtmetį gyvulių ir paukščių skerdyklų Lietuvoje buvo daugiau nei dvigubai.
Perlenkėme lazdą
„Aukštai iškėlę reikalavimų kartelę, sunaikinome skerdyklas, nedideles mėsos perdirbimo įmones, o dabar bandome atkurti. Mes esame kraštutinumų mėgėjai ir linkę perlenkti lazdą. Kitose šalyse mažos skerdyklos, perdirbimo įmonės niekam nekliūva, ūkininkai gamina dešras, o vartotojai jas mielai perka“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius.
Jis įsitikinęs, kad nedideli šeimos ūkiai vargu ar ilgai gyvuos, jei negebės tiesiai vartotojams tiekti savo produkcijos. Tauriuosius elnius ir danielius auginantis ūkininkas norėtų įsirengti skerdyklą savo ūkyje, tačiau investuoti nesiryžta.
„Kaimo gyventojai augintų daugiau paukščių, triušių, kiaulių, avių, ožkų, jei taip nespaustų įvairūs reikalavimai. Ir vartotojams būtų kur kas patraukliau, jei žinotų, kad perka konkretaus ūkininko produktą. Galėtų ir jo ūkį aplankyti, pamatyti, kaip jis ūkininkauja. Kai šalyje pristatė didelių prekybos centrų, visi džiaugėmės, kad visko galime ten prisipirkti. Dabar jau matome, kad pramoninė gamyba prie gero neveda“, – samprotavo Kelmės rajono ūkininkas.
Taisyklės ne visiems vienodos
D.Vaiteliui apmaudu, kad valdininkų rašomos taisyklės vieniems sudaro palankesnes sąlygas, kitiems sukuria daugiau kliūčių. „Štai sumedžiotą šerną ar kitą laukinį gyvūną medžiotojai gali skersti po atviru dangumi. Tereikia pakabinti ant karties ir aplinkui apsikasti griovelį, kad kraujas toliau nenutekėtų. Medžiotojai atliekas užkasa, skerdeną parsiveža namo, ir jokių problemų. Aišku, šernieną, kaip ir kiaulieną, reikia patikrinti dėl trichineliozės. Kodėl taip skersti negali ūkininkai, kurie laiko vos keliasdešimt kiaulių ar kitų gyvulių? Daug žmonių norėtų tiesiai iš ūkio nusipirkti kiaulienos ar kitos skerdenos. Atvažiavę į ūkį matytų, kaip jame tvarkomasi. Bet to neleidžia, sako, jei nori skersti, statyk fabriką. Taip gyvulininkystės tikrai neatgaivinsime“, – kalbėjo ūkininkas.
G.Čereška teigė, kad medžiotojai susimedžioja tik sau ir laukinių gyvūnų skerdenos netiekia į rinką, todėl ir skersti gali po atviru dangumi. „Juk ir kiaulių ar avių savo reikmėms taip skersti niekas nedraudžia. Bet jei norima skerdeną parduoti, reikalavimai jau kiti. Turi būti užtikrintas produkto saugumas“, – aiškino VMVT atstovas. D.Vaitelio tokie aiškinimai neįtikina: „Žvėrienos paragauja daugiau žmonių, nei iš ūkininko įsigytos kiaulienos. Štai vienas medžiotojų būrelis per metus sumedžioja vidutiniškai apie 100 šernų. Būrelyje yra vidutiniškai apie 40 žmonių. Vadinasi, apie 120 žmonių vartoja žvėrieną, o dar kiek svečių pavaišinama. Tad žvėrienos paplitimas nemažas, o reikalavimai laukiniams gyvūnams skersti minimalūs.“
Dideli „valgo“ mažus
Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkui Giedriui Prakapavičiui deklaracijos apie reikalavimų švelninimą ūkiuose įrengiamoms skerdykloms kelia šypseną. „Mes paklūstame ES teisės aktams, todėl nelabai ką patys ir galime pakeisti. Tokios kalbos, matyt, reikalingos politikai“, – samprotavo avių augintojas.
G.Prakapavičius prieš daugiau nei dvejus metus įsirengė avių skerdyklą, tad puikiai žino, kiek kainuoja investicijos ir visų reikalavimų įgyvendinimas. „Ūkininkams turėtų būti aišku, kad ant šakos pakabinto gyvulio jau neskersime. Ir vienoje patalpoje skerdyklos tikrai neįrengsi, ir nieko nepalengvinsi. Ir kitose ES šalyse tokie reikalavimai, mažos skerdyklos nyksta. Visur dideli „valgo“ mažus“, – nevaldoma stambėjimo plėtra liūdina ūkininką.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabar daugiau vargo kasdien pildant popierius, nei buvo įsirengiant skerdyklą. „Greičiau gyvulį paskerdi ir jį išdoroji, nei užpildai šūsnį žurnalų. Mažiau galėtų būti ir kontrolės, bet niekur nesidėsi“, – kalbėjo stambaus avių ūkio savininkas. Avienos paklausa auga, avių augintojų šalyje daugėja, tačiau tik trys ūkininkai savo ūkiuose turi skerdyklas. Avių augintojai neskuba, nors VMVT šiemet jau ragino juos pagal paprastesnius reikalavimus įsirenginėti skerdyklas. Didelį pulką avių auginantys biržiečiai Jūris ir Kristina Milišiūnai svarstė galimybes savo ūkyje įsirengti skerdyklą, tačiau kol kas tokios idėjos atsisakė. „Kiek domėjomės, nedaug kas ir pakeista. Vadovaujamasi ES reikalavimais, kurie gana griežti, nors avieną parduodame vietos rinkoje. Reikia ir tinkamų patalpų, ir įrangos. Vien tik svaiginimo įranga kiek kainuoja. Nuo seno žmonės mokėjo skersti ir be jos. Gyvulys daugiau streso patiria vežiojamas į skerdyklas“, – samprotavo K.Milišiūnienė.
Avių augintoja skaičiavo, kad skerdimo paslaugos skerdykloje vieną avienos kilogramą pabrangina maždaug 2 litais, be to, prisideda ir degalų išlaidos.
Komentarai
Sukuria kuriozus
Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas
Griežti reikalavimai sukuria kuriozines situacijas. Pasirodo, kad pagal avienos suvartojimą galėjome patekti į Gineso rekordų knygą. Duomenys rodo, kad kai kurie avių augintojai suvartoja labai daug avienos. Jie priversti prisidengti, kad avis skerdžia savo reikmėms, nes neišgali įsirengti skerdyklų. O skerdeną tiekiant į rinką, avis reikia vežti skersti į skerdyklas. Kaimo žmonės nuo seno mokėjo skersti gyvulius, o dabar yra stipriai apriboti ES taisyklių. Aišku, higienos turi laikytis, tačiau yra ir perteklinių reikalavimų. Štai mūsų kaimo turizmo sodybos iš restoranų perka maistą, kad galėtų pavalgydinti turistus. O kitose Europos šalyse kaimo turizmo sodybose auginami gyvuliai, gaminamas maistas ir vaišinami poilsiautojai. Niekada ne vėlu ir mums atsigręžti į nedidelius ir vidutinius ūkius, gamintojus.
Naujų skerdyklų nebereikia
Valdemaras Kontautas, Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas
Skerdykloms visi pagrindiniai reikalavimai išlieka. Tikrai jau nebegrįš tie laikai, kai skerdėme ant tvarto durų pakabintus gyvulius. Kita vertus, kaimo gyventojai sako, kad jiems jau ir nebeapsimoka savo ūkyje skersti, geriau vežti į skerdyklą ir pasiimti atvėsintą skerdeną. Mūsų rajone yra 6 nedidelės skerdyklos. Kas rimtai dirbo, susitvarkė, įgyvendino visus reikalavimus. Pastaraisiais metais dėl naujų skerdyklų steigimo niekas nesikreipė. Nepaplito pas mus ir mobiliosios skerdyklos. Nelabai jų ir reikia, nes daug veršelių išvežama iš šalies, o kiaulėms skersti užtenka jau esamų.
