Seime 96 parlamentarai vienbalsiai pritarė pataisytam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui. Įstatymas bus priimtas po dar vieno balsavimo Seime. Siūloma, jog naujoji tvarka įsigaliotų nuo kitų metų liepos.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Lietuviškoji „Barnevernet“ rūpinsis prevencija, o ne atėmimu
Reformuoti vaiko teisių apsaugos sistemą imtasi po to, kai Kėdainiuose keturmetis žuvo nuo tėvų smurto. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas mano, kad nelaimę lėmė dvi priežastys – neveiksminga tokių nelaimių prevencija ir neveiksminga vaiko teisių apsauga. Todėl, pasak Seimo nario, priimtas sprendimas centralizuoti vaiko teisių apsaugą.
„Ką pastebėjime, kai vaiko teisių apsauga decentralizuota, vieni vaiko teisių skyriai pakankamai laisvai žiūri į vaikų priežiūrą, į smurtą prieš vaikus, į girtuokliavimą šeimose, o kituose miestuose kalbama labai griežtai. Tai Kėdainiu atveju buvo nepakankamai principingai įvertinama situacija šeimoje vaiko teisių specialistų. Todėl buvo priimtas sprendimas centralizuoti vaiko teisių apsaugą. Taigi iš esmės tokia, kaip aš pavadinčiau, lietuviška „Barnevernet“, tai yra centralizuota vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri užtikrintų kiaurą parą vaiko teisių apsaugą visoje Lietuvoje. Tai tokia mobili komanda, kuri reaguoti principingai ir greitai“, - tv3.lt kalbėjo M. Majauskas.
Įstatymo projekte siūloma sukurti dviejų dalių vaiko teisių apsaugos sistemą: savivaldybėms pavaldžius socialinius darbuotojus ir vaiko teisių apsaugos specialistus bei vieningą, Socialinių reikalų ir darbo ministerijai pavaldžią vaiko teisių apsaugą.
Nors M. Majauskas naująją vaikų teisių apsaugos sistemą pakrikštijo kontroversiškai vertinamos norvegiškos vaikų teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ pavadinimu, Seimo narys tikina, kad lietuviškoje sistemoje svarbiausia bus vaiką ne atimti, o užtikrinti pagalbą šeimai.
„Tikslas yra ne atimti vaikus, o tikslas padėti šeimoms, kad nereikėtų vaikų paiminėti. Vaikų paėmimas yra tik kraštutinė priemonė. Tačiau labai svarbu, kad nebūtų dvigubu, trigubų, penkiagubų standartų Lietuvoje, kai vaikų teisių apsaugos tarnybos yra susigyvenusios su nepriežiūra ir su smurtu prieš vaikus. Todėl viena, centralizuota atsakinga už tai tarnyba, mano supratimu, padėtų išspręsti tas problemas“, - sakė M. Majauskas.
Tik rekomendacijų neužtekdavo
Tuo tarpu Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT) tikisi, kad esminės permainos padės užkirsti kelią iki šiol vykusioms nelaimėms, kai vaikai turėjo kęsti tėvų smurtą. VTAĮT viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Danutė Umbrasienė teigė, kad iki šiol tarnyba tik teikdavo metodinį konsultavimą savivaldybių vaikų teisių apsaugo skyriams, todėl pagalbos galėjo ir pritrūkti.
„Mūsų tarnyba buvo kaip ir atskira ir mums vaikų teisių apsaugos skyriai nebuvo pavaldūs. Ta prasme mes buvome kaip ir atskira tarnyba. O savivaldybių vaikų teisių apsaugos skyriai, mes jiems tik metodiškai teikdavome pagalbą, tai yra rekomendacijos, jeigu jie kreipiasi konkrečiu atveju ir prašo ar informacijos, ar patarimų, ar kažko. Tikimasi, kad vaiko teisių apsaugos sistema bus efektyvesnė visomis prasmėmis, visose srityse“, - tv3.lt kalbėjo D. Umbrasienė.
Taip pat įstatyme būtų nustatyta riba, kokio amžiaus vaikų negalima palikti be vyresniųjų priežiūros. Pagal projektą, tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 m. asmenų priežiūros.
