Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot LLRI, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.
„Gyventojų mažėja, kompiuterinės technologijos leidžia atsisakyti „popierizmo’’. Kodėl savivaldybių darbuotojų skaičius ne krinta, o auga?”- stebisi LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. Anot LLRI, net du trečdaliai savivaldybių administracijų padidino savo darbuotojų skaičių 2011-2015 metais.
Ataskaitoje sugretintos savivaldybės, turinčios panašų gyventojų kiekį, tačiau užimtų pareigybių administracijoje skaičius vienose yra gerokai didesnis nei kitose. Užimtų pareigybių skaičius yra ženkliai didesnis Neringos, Pagėgių, Ignalinos r., Skuodo r., Visagino, Lazdijų r., Šilalės r., Pasvalio r., Kelmės r., Ukmergės r., Radviliškio r., Šilutės r., Telšių r., Klaipėdos r. bei Mažeikių r. savivaldybėse.
„Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos vartotojų, o tai yra gyventojų – mažėja. Ir atsižvelgiant į tai, kad informacinės technologijos siūlo naujų sprendimų, kaip mažinti darbo poreikį savivaldybėse – tai aš tikėčiausi, kad tas skaičius turėtų būti ženkliai mažesnis. Tačiau matome visai kitą tendenciją, kuri nemažėja, bet tik auga“, - teigė Ž. Šilėnas.
Nuo 2011 m. užimtų administracijos pareigybių skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų, išaugo beveik visose savivaldybėse. Labiausiai šis rodiklis padidėjo Vilniaus m., Klaipėdos m., Ukmergės r., Akmenės r. ir Skuodo r. savivaldybėse. Dalį rodiklio pokyčio nulėmė gyventojų skaičiaus sumažėjimas, dalį ─ užimtų pareigybių administracijose skaičiaus išaugimas. Organizacines struktūras derėtų peržvelgti toms savivaldybėms, kuriose administracijų išsiplėtimas sudarė lemiamą pokyčio dalį. Tai Akmenės r., Birštono, Druskininkų, Jonavos r., Jurbarko r., Kauno r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Marijampolės, Mažeikių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., ir Utenos r., Vilniaus m. ir Vilniaus r. savivaldybės.
„Galbūt, kai kuriais individualiais atvejais, tai yra statistinis formalumas. Gal vietoj samdymo valymo įmonę patys įdarbino valytojus tiesiogiai ir įsiskaičiuoja prie šių darbuotojų. Tačiau esminė priežastis nesutvarkyti administraciniai procesai, kada priimami žmonės atlikti nereikalingoms funkcijoms arba priimami žmonės, nes reikia kažkam darbo“, - tikino Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Anot Ž. Šilėno jie dažnai sulaukia pasakymo, kad nesvarbu, jog žmonių sumažėjo, juk savivaldybė turi toliau dirbti. Tai mažuose miesteliuose tas skaičius savivaldybės tarnautojų vienam gyventojui bus visą laiką didesnis. Ir iš tiesų viename gale turime Vilniaus miestą, kur 1000 gyventojų tenka tik 1,8 tarnautoja. Kitame spektro gale turime Neringą, kur 1000 gyventojų tenka vos ne 29 tarnautojai.
„Tai mes išskirstėme rajonus ir miestus į poras, kur panašus gyventojų skaičius, bet ir šiuo atveju administracijos darbuotojų skaičius ženkliai skiriasi“, - pasakoja pašnekovas.
Tyrime yra sulyginti Visagino ir Druskininkų savivaldybės, kurių gyventojų skaičius yra panašus apie 20-21 tūkstantį gyventojų. Tačiau Visagino savivaldybėje dirba 209 darbuotojai, o Druskininkų 109.
Visagino savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas tikina, kad šis skirtumas yra dėl to, jog jų savivaldybė turi aplinkos tvarkymo skyrių, o ne samdo privačių įmonių.
„Mūsų savivaldybė, galbūt yra vienintelė, kuri turi aplinkos tvarkymo skyrių. Šio skyriaus darbuotojai taip pat yra įtraukti į šią statistiką nors jie nevykdo administravimo funkcijų. Toks yra tarybos sprendimas, kad nekurti įmonės, o tvarkyti aplinką savais darbuotojais, kurie yra etatų sąraše. Ten yra 102 žmonės“, - įrodinėjo administracijos direktorius.
Tiriamu laikotarpiu (2011-2015 m.) beveik visose savivaldybėse užimtų pareigybių administracijose skaičius, tenkantis 1000 -iui gyventojų, išaugo. Labiausiai šis rodiklis padidėjo Vilniaus m., Klaipėdos m., Ukmergės r., Akmenės r. ir Skuodo r. savivaldybėse.
Ukmergės savivaldybė šis skaičius išaugo 40,21 procentai, tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė tikino, kad iš tiesų kriminalo nėra, tas skaičius gavosi visai nekaltai.
„Situacija buvo tokia, kad pernai metais miesto taryba priėmė sprendimą, kad kultūros centro patikėjimo teise valdomas nekilnojamas turtas buvo perduotas seniūnijoms. Natūraliai su turtu buvo perduoti ir darbuotojai prižiūrintys komunalinį ūkį. Taip ir gavosi, papildomai 46 etatai. Tuo mačiu buvo nutarta seniūnijoms turinčios daugiau rizikos šeimų skirti po pusė etato socialinių darbuotojų. Va dėl to ir gavosi, toks didelis skaičius. Tai nėra administracijos darbuotojai, tai yra komunalinio ūkio darbuotojai“, - įrodinėjo A. Balčiūnienė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, jeigu savivaldybių administracijos būtų mažėjusios tokiu pačiu tempu kaip gyventojų skaičius, nuo 2011 m. būtų sutaupyta 6,6 mln. eurų.
„Viso šio tyrimo esmė, kad savivaldybių vadovai sąžiningai peržiūrėtų savo darbuotojų sąrašus ir įvertintų ar jiems reikia tiek žmonių. Geras šeimininkas į šiuos skaičius turėtų pažiūrėti kritiškai ir įvertinti ar čia statistinis neatitikimas ar pas juos iš tiesų dirba per daug žmonių“, - pasakojo Ž. Šilėnas.
Per penkerius metus (2011-2015 m.) santykinis užimtų pareigybių administracijose skaičius sumažėjo vos trijose savivaldybėse – Švenčionių r. (-9 proc.), Neringos (-8 proc.) ir Šiaulių m. (-5 proc.).
