Jei būtų įmanoma palyginti skaitmeninės muzikos srautus, kuriuos iš užsienio serverių „importuoja“ interneto vartotojai su lietuviškais IP adresais, su iškeliaujančiais priešinga kryptimi, kažin ar labai nustebtume dėl neigiamo Lietuvos muzikos eksporto balanso. Pakanka peržiūrėti savąją MP3 kolekciją: kokia jos dalis pagaminta JAV ar Europoje ir kokia – Lietuvoje? Tačiau neskubėkime su išvadomis: Lietuva turi daug geros muzikos, su kuria gali drąsiai eiti į pasaulinę rinką. Ir eina: internete debiutuojantis lietuviškos muzikos eksporto projektas „Mxl.lt“ (www.mxl.lt) atskleidžia, kiek daug turime kūrinių, prie kurių pasididžiuodami galėtume užrašyti „Made in Lithuania“.
„Mxl.lt“ – tai gerai apgalvotas, kruopščiai suprojektuotas ir estetiškai patrauklus Lietuvos kompozitorių ir atlikėjų duomenų bankas, pristatantis užsienio klausytojams platų lietuviškos muzikos rinkos produkcijos spektrą – pradedant klasikine ir šiuolaikine, baigiant popmuzika ir roku.
Antradienį šis Muzikos informacijos ir leidybos centro parengtas projektas buvo pristatytas žurnalistams. Apie valstybinį požiūrį į lietuviškos muzikos eksportą ir muziką kaip į užsienio rinkas besiskverbiantį verslą Kultūros ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros ministras Jonas Jučas, Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūros direktorius Edmundas Vaitekūnas, kompozitorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas, muzikos leidėjas Lauras Lučiūnas bei Lietuvos muzikos eksporto projekto koordinatorė Daiva Parulskienė.
Tai, kad muzika – potencialiai labai svarbi ekonomikos šaka, pasak kultūros ministro, rodo vien tai, kad jos užimama dalis Europos Sąjungos bendrajame vidaus produkte yra didesnė, nei viso žemės ūkio sektoriaus. Tuo tarpu Lietuvoje jos kaip eksporto šakos laimėjimai kol kas gana kuklūs: pasak E. Vaitiekūno, autorinis atlyginimas už 2005 m. užsienyje naudotą lietuvišką muziką sudarė apie 300 000 Lt, kai tuo tarpu pajamos, gautos už visų Lietuvos autorių kūrybos naudojimą, siekė 10 mln. litų. Labiausiai užsieniečius domina klasikinė ir šiuolaikinė muzika – jai tenka 80 proc. gautų pajamų. Likusius 20 proc. sudaro autorinis atlyginimas lengvosios muzikos kūrėjams ir atlikėjams.
Visi kalbėjusieji pabrėžė „Mxl.lt“, kaip verslo įrankio, svarbą stiprinant lietuviškos muzikos pozicijas itin konkurencingoje pasaulinėje rinkoje ir išreiškė viltį, kad ši muzikos profesionalams skirtas projektas kur kas geriau prisidės prie Lietuvoje sukurtos muzikos sklaidos.
Svetainės navigacija paprasta ir logiška: į skirtingas turinio sritis patenkama tinklalapių viršuje esančiomis kortelėmis, kairėje puslapių pusėje pateiktas turinio skirstymas pagal žanrus („klasikinė/šiuolaikinė“, „džiazas/bliuzas“ ir t.t.). Spragtelėjus ant dominančios kategorijos išskleidžiamas parinkčių rinkinys („Kompozitoriai“, „Atlikėjai“, „Įrašai“, „Verslo kontaktai“), kuriuo galima keliauti iki dominančios informacijos apie leidybos įmonę ar konkretų atlikėją. Jei žinote, ko ieškote, galite iškart keliauti į paieškos langą, jei ne, dominančios muzikos srities kūrėjų ir atlikėjų galima ieškoti abėcėliniame jų pavardžių kataloge. Ant kelio užves apžvalginiai straipsniai apie įvairius Lietuvos muzikos žanrus ir kūrėjų laimėjimus.
Pažintis su konkrečiu kūrėju ar atlikėju įvairiapusė: ją pradeda tekstinė įžanga su svarbiausiomis žiniomis apie asmenį ar grupę, dešiniojoje tinklalapio skiltyje – standartinis nuorodų rinkinys, čia rasime biografiją, įrašų leidinius, nuotraukas, kontaktinę informaciją, nuorodas į susijusius tinklalapius. Puslapio apatinėje dalyje – muzikinė produkcija: kelis įrašų pavyzdžius galima išklausyti srautinės transliacijos būdu.
Pirmąją pažintį su lietuviška muzika pradedantiems užsieniečiams turėtų labai praversti muzikos kūrinių paieška, kuria naudojantis galima ieškoti kūrinių pagal įvairiausius parametrus – instrumentų ir solistų kiekį, instrumentuotę, ansamblius, trukmę ir kt. Tarkim, pasirinkęs kūrinių paiešką pagal bandžą, gavau nuorodą į tris Algirdo Klovos kūrinius. Prie paieškos rezultatų pateikiama įvairi susijusi informacija – natų (PDF formatu) ir įrašo pavyzdys, čia pat galima sužinoti, kokias partitūras ar įrašus galima skolintis, nuomotis ar įsigyti. Kūrinių ar įrašų galima ieškoti ir Muzikos informacijos ir leidybos centro bibliotekoje bei fonotekoje - pagal autorių, kūrinio pavadinimą, leidinį arba formatą (CD, MC, DVD ir t.t.).
Svetainės interjeras santūrus: jokių žaidimų formomis ir spalvomis, jokių nereikalingų, dėmesį blaškančių dalykų, tik klasikinis juodo šrifto ir balto fono sąskambis, kurį gana retai papildo spalvotos ir dėl to visiškai kitaip nei įprastinės spaudos maketuose „suskambančios“ nuotraukos. Estetiškai išgryninta „Mxl.lt“ forma padeda susitelkti į turinį – pažintį žodžiais ir garsais su geriausia lietuviška muzika. Lietuviška svetainės versija užsimena, kad tiesiogiai susipažinti su ja verta ir mums patiems.
