Tekstai, nuotraukos, vaizdo klipai – tai yra neatsiejama kiekvieno naujo automobilio pristatymo dalis, tačiau neseniai pristatyto „BMW M3 CS“ debiutas buvo ypatingas dėl kitos, ne ką mažiau svarbios priežasties. „BMW M3 CS“ nuotraukomis šį kartą rūpinosi lietuvis, automobilių fotografas Dominykas Liberis.
Iki šiol sulaukdavai asmeninių arba įmonių užsakymų. Koks jausmas gauti užsakymą iš automobilių gamintojo?
Dominykas – Iš tiesų, puikus! Tikrai jautiesi nuostabiai, kai tavo darbas yra įvertinamas nebe šalies, o pasauliniu lygiu. Tačiau tai nekeičia fakto, kad kiekviena fotosesija man yra vienodai svarbi. Nesvarbu ar ją užsakė savo automobilį mylintis savininkas, įmonė, siekianti geriau save išreklamuoti ar pats automobilio gamintojas – visada pilnai save atsiduodu, nes kliento poreikis man yra svarbiausias ir be jų negalėčiau daryti to, ką darau dabar.
Ar pirminė užsakymo idėja buvo išdėstyta dar šnekučiuojantis dėl detalių ar viskas buvo paviešinta vėliau?
Dominykas – Projekto pobūdis paaiškėjo gan greitai, po pirmų kelių pokalbių su agentūra. Žinoma, tik po to, kai pasirašiau griežtą NDA (non-disclosure-agreement). Ir turėjau labai atsakingai elgtis su man pateikta informacija, kad ji netyčia kažkaip neatsidurtų viešumoje. Kuo daugiau detalių yra aptariama iki fotosesijos, tuo sklandžiau viskas vyksta fotografavimo metu ir lieka mažiau vietos klaidoms ir nesusipratimams.
Kokį vaidmenį atlikai šioje fotosesijoje?
Dominykas – Visame šiame proudction‘e buvo trys komandos: viena atsakinga už turinį socialiniams tinklams, kita už video kūrimą ir trečia – už fotografinį turinį. Aš buvau pagrindinis fotografas, atsakingas už nuotraukų kūrimą BMW svetainei, su kuriomis automobilis bus pristatytas pasauliui. Mano foto komandoje buvo mano asistentas Alessandro, kuris važiavo su manimi kartu iš Lietuvos, bei dar vienas vietinis asistentas.
Kokius kriterijus gamintojas/agentūra kelia fotografui ir visai likusiai komandai, kuri turi sukurti turinį, kurį matys ir vertins visas pasaulis?
Dominykas – Iki kol atsidūriau Portugalijoje ir kibau fotografuoti, buvo tikrai ilgas laikotarpis vadinamo „pre-production“, kurio metu yra aptariama tuzinas detalių, be kurių negalėtų sklandžiai vykti pats darbas. Yra skiriama laiko susipažinti su pačiu automobiliu, jo specifikacijomis, išskirtinėmis detalėmis. Gamintojas turi sąrašą akcentų ant automobilio, kurie turėtų atsispindėti nuotraukose. Ar tai būtų anglies pluošto kapotas, „Alcantara“ vairas ir pan. Pagal tai, yra sukuriamas nuotraukų moodboard‘as, kuriame yra tiksliai pasirenkami automobilio kampai ir detalės, kurios turėtų atsispindėti galutinėse nuotraukose.
Taip pat, gamintojas nustato kam ir kaip naudos tas nuotraukas, dėl to reikia pasirinkti atitinkamą įrangą darbui. Ką nusipirkti, išsinuomoti ir pan. Pavyzdžiui, jeigu nuotraukos bus naudojamos tik internete, užtenka mažiau megapikselių turinčios kameros, o jeigu planuojama nuotraukas naudoti plačio formato spaudoje, reikia pasirinkti jau didesnio formato kamerą darbui.
Taip pat yra nustatomas konkretus kiekis nuotraukų, kurį turime pateikti galutiniame rezultate.
Ar užsakovai suteikia absoliučią kūrybinę laisvą ar reikia įsisprausti į tam tikrus rėmus?
Dominykas – Visiškos kūrybinės laisvės nebuvo, nes gamintojas turi būti tikras, kad gaus tuos kadrus, kurių reikia jų komunikacijai. Daugiausiai tenka vadovautis anksčiau minėtu moodboard‘u. Tačiau jis nėra visiškai šventas, o daugiau naudojamas kaip įrankis, kad prisiminti kokius kadrus būtinai reikia padaryti, kad užfiksuoti kažkokią konkrečią automobilio detalę, bet ir tuo pačiu yra laisvė improvizuoti prie mažiau svarbių kadrų ir kampų. Nemažai visiškai spontaniškų nuotraukų pateko į galutinę kliento nuotraukų atranką, kurių net nebuvo pirminėje koncepcijoje.
Vis dėlto, atsižvelgiama į patį fotografą ir jo įdėjas. Jeigu matau kokį gerą kampą, komanda visada jį apsvarstys ir galbūt sutiks panaudoti. Vėlgi, buvau nusamdytas ne vien tik kaip amatininkas, atlikti darbą, bet ir kaip kūrybininkas, dėl savo požiūrio į pasaulį.
Ar pasiruošimas fotografavimui tokio kalibro klientui skiriasi nuo to, kurį atlieki Lietuvoje esantiems užsakovams?
Dominykas – Iš techninės pusės, skirtumo labai didelio nėra. Tačiau kadangi projekto mąstelis yra daug kartų didesnis, pasiruošimas tiesiog ilgesnis laiko prasme. Daug logistinių detalių, kruopsčiai suplanuojama kiekviena darbo diena, kad kiekviena komanda turėtų pakankamai laiko su pagrindiniu automobiliu, ir galėtų sukurti tą turinį, kurio reikia gamintojui. Biudžeto ruošimas, įrangos nuomos sarašų kurimas, daug pokalbių su agentūra, su kitomis komandomis ir pačiu klientu, ir netgi galiausiai paprastas pasirinkimas, ką norėtum valgyti konkrečią dieną pietums ir vakarienei.
O jeigu kalbėtume apie darbo etiką? Kaip vyksta visas užkulisinis procesas fotografuojant tokį automobilį?
Dominykas – Įspūdžių netrūko tikrai. Darbo etikos prasme, tai nesu turėjęs tokio projekto iki šiol, kur pasijaučiau taip gerai, kaip čia. Nors komandų ir žmonių buvo daug, tačiau kiekvienas iš jų buvo nežmoniškai malonus, nuoširdus ir paslaugus. Nors kiekviena komanda turėjo tiksliai sustyguotus tvarkaraščius, visada visi dirbo itin žmogiškai ir padėdavo, jeigu kažkas kažko nesuspėdavo. Nekyla abejonių, kaip tiems žmonėms pavyko atsidurti šiame projekte ir dirbti su tokio kalibro klientu, net nemačius jų darbų, o sprendžiant tiesiog iš darbo etikos. Žinoma, atsakiau tuo pačiu ir visada skyriau prioritetą komandai, ir sklandžiam visų darbui.
Automobilio saugojimas nuo svetimų akių buvo pats svarbiausias aspektas viso projekto metu. Visi devėjome ryškias apyrankes, kad aplinkui netyčia neatsidurtų pašaliniai žmonės. Jeigu fotografavome viešame kelyje, buvo uždaromas eismas „Rolling block“ principu. Kelio pradžioje ir pabaigoje stovėjo policijos postai, kurie susidarius spūstims duodavo mums žinoti, kad laikinai atidarydavo kelią. Kai tai įvykdavo, turėdavome uždengti automobilį, palaukti kol pravažiuos kiti eismo dalyviai, gauti žinią, kad kelias vėl uždarytas ir tik tada tęsti darbą.
Vienu momentu, kai fotografavome kalnų papėdėje, nors aplink keliai buvo užtverti ir saugomi vietinės policijos, kažkaip link mūsų priartėjo turistų automobilis. Iš kart, turėjome viską greitai paslėpti, policijos ekipažas juos sustabdė, peržiūrėjo telefonų galeriją, ar kartais niekas nenufotografavo automobilio.
Labai įsiminė faktas, kad paprastam transportui (keliavimui į fotografavimo vietą, lokacijų apžiūrėjimui) buvo naudojami vos ne šviežiai paleisti „BMW M3 Touring“ automobiliai.
Kiek laiko praleidote fotografuodami automobilį?
Dominykas – Fotosesija truko dešimt dienų. Tris dienas praleidome fotografuodami Serra da Estrella kalnuose, dvi dienas Portimao lenktynių trasoje, vieną naktį greitkelio tunelyje, bei vieną dieną modernioje vandens valymo įstaigoje netoli Lisabonos. Nors kiekvieną dieną teko keltis saulei tekant ir baigti darbus vėlai vakare, net nepajutau kaip prabėgo visos šios dienos.
Dominyko darbus oficialioje BMW svetainėje galite peržiūrėti ČIA.
