Amerikos lietuvio G. Pauliko vadovaujamas JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komitetas parengė svarbiausias būsimos NASA kosmoso tyrimų programos, siejamos su naujos kartos raketomis ir erdvėlaiviais, tyrimų kryptis.
NASA prieš metus kreipėsi į JAV nacionalinę mokslinių tyrimų tarybą (US National Research Council, NRC) – autoritetingą nevyriausybinę mokslo organizaciją – prašydama įvertinti potencialias mokslines naujos kartos kosminių laivų, kuriamų pagal „Constellation“ programą, pritaikymo galimybes. Svarbiausias NASA vykdomo „Constellation“ projekto tikslas – sukurti naujos kartos erdvėlaivius būsimoms ekspedicijoms į Mėnulį ir pilotuojamiems skrydžiams į kitas planetas, skelbia „New Scientist“.
JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos įsteigtas specialus itin kvalifikuotų ekspertų komitetas, kuriam vadovavo buvęs koncerno „Aerospace Corporation“ viceprezidentas daktaras George‘as Paulikas, parengė ir užvakar paskelbė pranešimą, kuriame aptariamos NASA „Constellation“ programos siūlomos mokslinių tyrimų galimybės.
Kai NASA inžinierių kuriama naujos kartos nešančioji raketa „Ares V“ 2020 m. pirmą kartą pakils į orbitą, ji bus pasiruošusi gabenti į kosmosą didesnius ir sunkesnius krovinius nei bet kokia iki šiol naudota raketa, pažymi „New Scientist“. „Ares V“ galės iškelti į orbitą didesnius nei 8 metrų skersmens objektus, jos naudingoji keliamoji galia sieks kelias dešimtis tonų. Antai ši nešančioji raketa galės į vadinamąją L2 orbitą (Lagranžo tašką, esantį maždaug 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės) pristatyti 55 tonų krovinį. Ateityje į L2 orbitą planuojama iškelti automatinius NASA zondus.
Pirmadienį paskelbtame NRC komiteto pranešime pabrėžiama naujos kartos NASA raketų ir erdvėlaivių teikiama galimybė pasiųsti astronautus į netoli nuo Žemės skriejančius asteroidus ar kitus artimuosius kosminius objektus. Ekspertų teigimu, didžiausia tokios misijos vertė – tai, kad ji taps tarpiniu žingsniu nuo pilotuojamų skrydžių į Mėnulį į tarpplanetines NASA astronautų keliones. Tačiau mokslinė tokios misijos nauda būtų santykinai mažesnė nei kitų „Constellation“ programos teikiamų galimybių, todėl ekspertai skrydžių į asteroidus neįtraukė į savo sudarytą prioritetinių NASA kosmoso tyrimų sąrašą.
Pagal „Constellation“ programą kuriamas būsimasis NASA erdvėlaivis „Orion“ 2020m. turėtų vėl išlaipinti JAV astronautus Mėnulyje.
NRC komitetas rekomendavo NASA išnagrinėti 5 ekspertų manymu svarbiausias „Constellation“ programos mokslines misijas.
Pati pirmoji – 8 metrų skersmens monolitinio kosminio teleskopo iškėlimas į orbitą. Šis regimojo spektro teleskopas gerokai pranoktų dabartinio „Hubble“ orbitinio teleskopo su 2,4 m skersmens veidrodžiu galimybes. Toks teleskopas – milžinas galėtų stebėti į Žemę panašias planetas, esančias šalia artimiausių žvaigždžių, ir jų šviesos spektre ieškoti galimų gyvybės ženklų, pavyzdžiui, deguonies molekulių.
Antrąja įrašyta tarpžvaigždinio zondo misija. Tai būtų sparčiai skriejantis kosminis aparatas, kuris sąlyginai greitai keliautų už Saulės sistemos ribų tirdamas tarpžvaigždinę erdvę.
Ekspertai taip pat siūlo NASA pasiųsti į Neptūną jį tirsiantį palydovą su papildomais zondais. Išvestas į Neptūno orbitą kosminis laivas į planetos atmosferą paleistų atskirą zondą. Taip pat siūloma paleisti atskirą palydovą ar zondą, kuris tirtų didžiausią Neptūno palydovą Tritoną.
Į prioritetinių tyrimų sąrašą įtrauktos ir dvi Saulės tyrimams skirtos kosminės misijos. „Solar Polar Imager“ pavadintas NASA zondas suktųsi aplink Saulę arčiau nei Venera, o labai išlenkta orbita suteiks galimybę stebėti menkai ištirtas žvaigždės ašigalių sritis. Antrasis karščiui itin atsparus kosminis laivas „Solar Probe 2“ skrietų dar arčiau Saulės ir tiesiogiai matuotų jos išorinės atmosferos fizines savybes.
NRC komiteto parengtame dokumente pažymima, kad ekspertų siūlomos ambicingos kosminės misijos bus itin brangios, dauguma jų JAV iždui atsieitų nuo 1 iki 5 mlrd. dolerių. Pavyzdžiui, astronautų išsilaipinimo asteroide ar zondo pasiuntimas į Neptūno orbitą kainuotų po daugiau nei 5 mlrd. JAV dol.
Naujos kartos NASA erdvėlaivių programos mokslinius prioritetus pasiūliusiam JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komitetui, kuris buvo sudarytas iš 14 aerokosminės pramonės ir įvairių mokslo sričių ekspertų, vadovavo fizikas George‘as A. Paulikas.
G. Paulikas. „Aerospace Corporation“ nuotr.
Jis gimė 1936 m. Lietuvoje. Karo metais Paulikų šeima pasitraukė į Vakarų Europą, gyveno pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir Austrijoje. 1949 m. atvyko į JAV, Čikagą. Ilinojaus universitete G. Paulikas įgijo aeronautikos inžinieriaus išsilavinimą, o 1961 m. Berklio universitete Kalifornijoje apsigynė fizikos daktaro laipsnį. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti „Aerospace Corporation“ – 1960 m. įsteigtame JAV karinių oro pajėgų (KOP) mokslinių-techninių tyrimų centre, atsakingame už KOP kosminių ginklų programas. Su „Aerospace Corporation“ susijusi visa tolimesnė G. Pauliko mokslinė ir administracinė veikla – 1967 m. jis tapo vyresniuoju mokslo darbuotoju, 1968-1981 m. vadovavo „Aerospace Corporation“ Kosmoso fizikos laboratorijai, 1989 m. buvo paskirtas korporacijos Programų grupės vyresniuoju viceprezidentu, o 1993 m. - „Aerospace Corporation“ vykdomuoju viceprezidentu. 1998 m. G. Paulikas išėjo į pensiją, tačiau kaip ekspertas dalyvauja įvairiose aerokosminių tyrimų programose.
Paties G. Pauliko žodžiais, dirbdamas „Aerospace Corporation“ jis vienaip ar kitaip dalyvavo kuriant ir vykdant visas su kosmosu susijusias JAV nacionalinio saugumo programas, tarp jų ir tas, kurios tebenaudojamos šiuo metu. Mokslininko teigimu, šios kosminės gynybos sistemos „padėjo išsaugoti taiką Šaltojo karo metais“. G. Paulikas už pasiekimus kosmoso tyrimų ir kosminių sistemų inžinerijos srityje yra pelnęs daug prestižinių JAV apdovanojimų. Šiuo metu su šeima gyvena Palos Verdes mieste Kalifornijoje.
----
Taip atrodytų 8 metrų teleskopo iškėlimas į orbitą naudojant būsimąją NASA raketą nešėją „Ares 5“.
