Lietuviai nerūšiuoja atliekų, nesistengia mažiau naudoti plastikinių maišelių, ką jau kalbėti apie tai, kad išliptų iš savo automobilio ir persėstų į viešąjį transportą. Lietuviai nesieja aplinkosaugos problemų su gyvenimo kokybe ir nemano, jog individualios pastangos čia ką nors reiškia.
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie aplinkosaugos problemas.
Blogiau informuoti Europos Sąjungoje jaučiasi tik rumunai ir bulgarai. Tai rodo Europos Komisijos užsakymu 27 ES šalyse atliktas „Eurobarometro“ tyrimas.
55 proc. lietuvių pripažįsta, kad aplinkosaugos problemos jiems labai svarbios. Tačiau jos aktualios net 94 proc. Kipro gyventojų, 89 proc. švedų ir 88 proc. graikų.
“Daugelio lietuvių įsitikinimu, tokios jų asmeninės pastangos kaip atliekų rūšiavimas ar viešojo transporto naudojimas vietoj asmeninio automobilio, mažai kuo prisideda prie globalaus aplinkosaugos problemų sprendimo ir bendrą gamtos užterštumo lygį sumažina labai menkai“, - sako „TNS Gallup“ tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.
Vos 22 proc. lietuvių tvirtai įsitikinę, kad jų individualios pastangos gali daug prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo. ES vidurkis - 43 procentai.
97 proc. lietuvių manymu, didžiausi aplinkos teršėjai yra gamyklos ir didelės kompanijos, todėl jos privalo prisiimti didžiausią atsakomybę ir imtis tam tikrų veiksmų.
Lietuvos gyventojas daug mažiau nei statistinis europietis skiria dėmesio gamtos apsaugai. Vidutiniškai atliekas rūšiuoja 59 proc. europiečių ir vos 30 proc. lietuvių. Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų mažina elektros energijos vartojimą išjungdami oro kondicionavimą ar šildymą, pirkdami energiją tausojančias lempas ar buitinę techniką, 29 proc. lietuvių taupo vandenį.
Tyrimas atskleidė, kad tik 14 proc. Lietuvos gyventojų mažina vienkartinių plastikinių maišelių ar pakuotės naudojimą (ES vidurkis - 30 proc.). Vos 8 proc. lietuvių lyginant su 17 proc. europiečių perka aplinkai nekenkiančius produktus.
Anot M.Degučio, lietuviui gyvenimo kokybė kur kas labiau siejasi su ekonomine ar socialine gerove nei su švaria aplinka ar ekologiškais produktais.
Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, aplinkosaugos problemas yra linkę traktuoti kaip pasaulinio masto problemą, todėl, 67 proc. respondentų teigimu, su aplinkosauga susijusius sprendimus turėtų priimti ES narės drauge su ES institucijomis.
Svarbiausia aplinkosaugos problema lietuviai laiko vandens užterštumą (58 proc.). 45 proc. aktuali oro tarša, 44 proc. - kasdieniuose produktuose naudojamų chemikalų įtaka sveikatai, 38 proc. - klimato kaita, 35 proc. - trąšų ir pesticidų naudojimas žemės ūkyje.
Apskritai ES šie būgštavimai pasiskirstę kitaip: 57 proc. didžiausią nerimą kelia klimato kaita, 42 proc. - vandens užterštumas, 40 proc. - oro tarša.
Atliekant Europos piliečių požiūrio į aplinką tyrimą pernai lapkričio - gruodžio mėnesiais apklausta daugiau nei 26 tūkst. ES gyventojų (1018 Lietuvoje).
