Apklausos „Europiečių požiūris į žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimą“ duomenimis, daugiau kaip trys ketvirtadaliai (77 proc.) respondentų mokėtų daugiau už aplinkai nekenkiančius produktus, jei būtų įsitikinę, kad jie iš tikrųjų tokie yra. Tačiau vos daugiau kaip pusė ES piliečių (55 proc.) jaučiasi turį pakankamai informacijos apie perkamų ir naudojamų produktų poveikį aplinkai.
Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Be abejo, visi norime, kad parduotuvių lentynose būtų daugiau ekologiškų produktų, tačiau ši apklausa rodo, kad teiginiai apie produktų poveikį aplinkai daugeliui iš mūsų kelia sumaištį ir mes jais netikime. Tai nėra gerai nei vartotojams, nei įmonėms, kurios iš tikrųjų deda daug pastangų. Kartu su įmonėmis ir suinteresuotosiomis šalimis siekiame, kad vartotojams būtų teikiama patikima informacija, reikalinga renkantis produktą. Tokia informavimo sistema paskatins rinkų plėtrą, atvers galimybių inovacijoms ir investicijoms į žaliąją ekonomiką.“
Didžioji europiečių dauguma įsitikinę, kad pirkdami mažiau aplinkai žalingus produktus jie tausoja aplinką (89 proc.) ir kad tokie produktai ne mažiau efektyvūs už įprastus (74 proc.). Portugalai (84 proc.), maltiečiai (82 proc.), prancūzai (81 proc.) ir belgai (81 proc.) labiausiai tiki, kad ekologiniu ženklu pažymėti produktai yra iš tiesų mažiau žalingi aplinkai. Tačiau pasitikėjimas ekologiniu ženklinimu daug mažesnis Vokietijoje (44 proc.), Rumunijoje (46 proc.) ir Nyderlanduose (47 proc.)
Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) europiečių apskritai tiki gamintojų teiginiais apie produktų poveikį aplinkai, tačiau dauguma (54 proc.) netiki įmonių pranešimais apie jų veiklos poveikį aplinkai. Daugiausia manančių, kad teiginiai apie produktų poveikį yra perdėti arba neteisingi, yra Rumunijoje (40 proc.), Bulgarijoje (40 proc.), Graikijoje (39 proc.) ir Latvijoje (37 proc.) Šios nuomonės šalininkų mažiausia Maltoje (17 proc.) ir Estijoje (20 proc.) Daugelis (69 proc.) griežtai pasisako už tai, kad įmonės būtų įpareigotos skelbti visos savo veiklos poveikio aplinkai ataskaitas ir informaciją apie savo produktų poveikį aplinkai.
Du trečdaliai piliečių (66 proc.) įvairiose Europos šalyse būtų linkę mokėti daugiau už produktus, jei jų patikimumo garantija būtų pratęsta iki penkerių metų. Daugiau kaip devyni iš dešimties apklaustųjų (92 proc.) manė, kad turėtų būti nurodoma tikėtina produkto naudojimo trukmė. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (47 proc.) per pastaruosius 12 mėn. bent kartą buvo nusprendę netaisyti sugedusio produkto, nes taisymo išlaidos pernelyg didelės.
Didelė respondentų dalis (45 proc.) manė, kad nesaugu vartoti maisto produktus pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui. Tai reiškia, kad kasdien iššvaistoma arba išmetama daug tinkamo vartoti maisto. Švedijoje (81 proc.), Austrijoje (77 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (77 proc.) vyrauja įsitikinimas, kad maisto produktus saugu vartoti po etiketėje nurodytos suvartojimo datos. Taip mano mažiau nei penktadalis Rumunijos (14 proc.) ir Lietuvos (17 proc.) gyventojų.
Dauguma lietuvių (90 %) sutinka, kad mažiau aplinkai žalingų produktų pirkimas gali turėti realios naudos aplinkai.
Daugiau nei pusė lietuvių (60%) galvoja, kad aplinkai palankūs produktai yra ne mažiau veiksmingi kaip įprastiniai. Beveik tiek pat gyventojų (59 %) mano, kad aplinkai draugiškesni produktai pasižymi geru kainos ir kokybės santykiu.
Dalis lietuvių (15 %) dažnai perka aplinkai palankius produktus, daugiau nei pusė šalies gyventojų (55 %) tokius produktus perka kartais. 12 % lietuvių palankių aplinkai produktų kol kas neperka, tačiau ketina tą daryti ateityje, o 6 % šalies gyventojų to nedaro ir neketina daryti ateityje.
Pusė respondentų Lietuvoje (50 %) pasitiki ar yra linkę pasitikėti gamintojų pareiškimais apie jų produktų aplinkosauginį veiksmingumą.
