Tokia kasmetinė įmonių vadovų apklausa atliekama norint įvertinti vidutinių ir smulkių įmonių finansavimo poreikį ir išsiaiškinti, kiek jų vadovai yra linkę bendradarbiauti su rizikos kapitalo fondais kaip potencialiais investuotojais.
Pasak LRKA prezidento Šarūno Šiugždos, šiemet atlikus tyrimą paaiškėjo, kad finansavimo poreikis rinkoje yra nemažas: apie 40 proc. įmonių mato plėtros perspektyvų.
„Tai nuteikia pozityviai. Apie pusė įmonių nurodė, kad joms reikalingas finansavimo šaltinis apyvartiniam kapitalui ir plėtros finansavimui. Refinansavimas ar probleminės situacijos – retas atsakymas apklausoje“, - pasakoja jis.
Remiantis tyrimu, 44 proc. įmonių teigia, kad joms reikalingas išorinis finansavimas, tačiau apie 64 proc. apklaustųjų mano, kad jį susirasti labai sunku.
„Tai reiškia, kad kapitalo rinkoje situacija nėra lengva, o kapitalo bei bankinio finansavimo pasiūla yra gana maža, - aiškina Š. Šiugžda. – Dažniausiai įmonės stengiasi finansuoti verslą savo, bankų, Europos Sąjungos ar kitų šaltinių, tokių kaip lizingas, lėšomis. Rizikos kapitalo finansavimas yra sąrašo pabaigoje. Manau, kad taip yra, nes informacijos apie rizikos kapitalo fondų veiklą yra mažai, tik apie 8 proc. įmonių tvirtina, kad joms teko su tokiais fondais susidurti.“
Anot asociacios prezidento, 84 proc. įmonių visai nesirinktų rizikos kapitalo fondų kaip finansavimo šaltinio, nes verslininkai jų keliamų sąlygų, o kai kurie savininkai nenorėtų dalytis įmonės valdymo su nepažįstamais akcininkais, baiminasi kitų dalykų.
„Pagrindinė priežastis, kodėl juos rinktųsi – patyrusio partnerio poreikis arba kitų finansavimo šaltinių nebuvimas. Kalbant apie patirtį, tik 2 proc. turėjo blogos patirties su rizikos kapitalo fondais, o 36 proc. įmonių manė nesančios tinkami objektai rizikos kapitalo fondų investicijoms. Todėl rizikos fondams reikia didinti žinomumą, tuomet daugiau įmonių galbūt net pačios ieškotų galimybių pritraukti jų lėšų“, - aiškina jis.
