Prieš kurį laiką vienas lietuviškas reklaminis klipas nuolat priminė mums kas vienija tautą – alus ir pergalės. Prieštarauti būtų sudėtinga – net 71 procentas Lietuvos gyventojų, anot prieš kelis metus darytos apklausos, mėgsta alų. Turbūt panašus procentas tautiečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, yra paragavę angliško alaus. O kaip gi!Alus su charakteriu
Nereikia būti alaus ekspertu vertinant britišką alų – patinka arba ne, dėl skonio nepasiginčysi. Kiekvienas alaus megėjas, gyvenantis UK, turi žinoti, kad čia labiausiai mėgstamos dvi alaus rūšys: lager (lietuviams labiausiai įprasto, gazuoto alaus skonio) ir charakteringasis ale.
Lager alus užima daugiau nei pusę UK alaus rinkos (nors išpopuliarėjo tik 20 a. antroje pusėje), populiariausias – Pilsner, Export tipo alus, itin perkamas Carling, Foster, Kronenbourg, Stella Artois.
Labiausiai Didžiąją Britaniją garsina statinėse brandimas elis (ale). Šis alus fermentuojamas palyginti trumpą laiką aukštoje temperatūroje nei rūgstant lager tipo alui, todėl elio skonis „sunkesnis“, turintis vaisių, kartais net sviesto prieskonį. Elis saldesnis nei mums įprasta ir pilstomas šiltesnis – 11-13˚C, nes per daug atšaldytas paslepia visus įdomius skonio niuansus (lager tipo alų skanaujame 5-7˚C). Anglai kilmingąjį eli gerti šiltą įpratę, na, o mums lietuviams, blogiau už šiltą alų yra tik jo nebuvimas. Tiesa, nors elio tipo alus populiarus giliomis alaus tradicijomis garsėjančioje Didžiojoje Britanijoje, taip pat Belgijoje ir Vokietijoje, pastaruoju metu ir Lietuvoje auga aukštos kokybės elio pasiūla.
Pats elis skirstomas į daugelį skirtingų rūšių – iš šviesaus miežių salyklo gaminamas Pale Ale, Indian Pale ale, Bitter, Old ale, Porter, Stout. Bene labiausiai iš elių populiarus Brown ale (rudasis elis, žymiausias – Newcastle Brown ale), tamsusis elis Dark ale (tamsusis elis, geriausias pavyzdys – Guiness alus). Specializuotose UK alaus parduotuvės verta paieškoti Thomas Hardy's Ale. Tai ypatingai stiprus (net 12 tūrio proc. alkoholio) ir ilgaamžis alus, kurį rekomenduojama ragauti ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo pagaminimo datos, nes tik tuomet galima mėgautis salsvai karčiu skoniu, pajusti vyno, tabako skonio užuominas. Pamiršus išgerti po penkių metų, jaudintis neverta – šis alus toks pat puikus net ir po 25 metų.
Dabar Anglijoje elis labai populiarus ir tarp jaunų, ir tarp vyresnių, bet seniau egzistavo nuomonė esą toks tamsus ir šiltas alus labiau tinka tik seniems pypkoriams, dienų dienas praleidžiantiems aludėse.
Viešieji alaus namai
Jungtinėje Karalystėje kiekvieno užsieniečio akį traukia aludės (pub). Angliška aludė pub yra public house trumpinys. Tai angliška tradicija „namu“ vadinti daugelį dalykų. Britiškųjų aludžių išskirtinis bruožas – įdomus pavadinimas ir iškaba su paveikslu (tradicija liko iš tų laikų, kai daugelis aludžių lankytojų buvo beraščiai). Populiariausi „pabų“ pavadinimai „The crown“ („Karūna“) ir „The red lion“ („Raudonasis liūtas“).
Ypatingai agliškos aludės įdomios ir autentiškos mažesniuose Anglijos miesteliuose ir kaimeliuose. Atrodo, tikroje, tamsioje angliškoje aludėje ir alaus skonis geresnis.
Alaus skonis, pateikimo temperatūra – labai svarbu, tačiau nereiktų pamiršti, kad alus yra išrankus gėrimas ir jį į bet kokį bokalą neįpilsi. Mums įprastas bokalas arba plati trumpakojė taurė labiausiai tinka lager tipo alui, o kilmingieji eliai turi būti pilami į būtent jiems skirtas elegantiškas taures. Aludėse alus pilstomas pintomis (kiek daugiau nei puslitris) ir puspintėmis.
Alaus festivaliai ir uošvienės kokteiliai
Geros kokybės alui netrūksta nieko, tačiau britai mėgsta jį pagardinti. Ir ne vien tik juodųjų serbentų sirupu ar limonadu, bet ir šampanu ar vynu.
Štai keletas įdomesnių kokteilių: „Shandy“ – alaus ir limonado „miksas“, „Snakebite“ („Gyvatės įkandimas“) – alaus ir sidro mišinys. Kuo toliau, tuo ekstremaliau – „Blak velvet“ („Juodasis velvetas“) – Guiness alus ir šampanas viename bokale, „Mother-in-law“ („Uošvienė“) – old elis maišomas su bitter (sena ir karti uošvienė...). „Nip“ („Įgnybimas“) – vyno ir alus kokteilis, Mikio Mauzo kokteilis – sumaišoma pinta karčiojo ir pinta šviesiojo alaus.
Jungtinėje Karalystėje nuo 1963 metų leista legaliai alų gaminti namuose, jei jis skirtas ne pardavimo tikslams. Tai populiarus ir sėkmingas hobis, daugelyje parduotuvių galima nusipirkti specialios įrangos, įvairių produktų. UK populiarūs ir alaus festivaliai, kuriuose galima paragauti skirtingų alaus ir sidro rūšių, paskanauti įvairių užkandžių, pasiklausyti gyvos muzikos. Vasarą tokie festivaliai vyksta itin dažnai, tereikia internete susirasti kur ir kada.
Geriau nei vanduo ir privalomas bepročiams
Angliško alaus istorijoje yra ne vienas įdomus faktas. Štai viduramžiais alus buvo vienas populiariausių gėrimų, ir turtingųjų, ir vargšų prie valgio geriamas kasdien (geri buvo laikai...). Vandens kokybė tais laikais buvo prasta, todėl daug sveikiau (!) tuomet buvo gerti alų. Viduriniaisiais amžiais sėkmingai ir labai neįprastai dirbo alaus degustuotojai, inspektoriai, kurie aludėse tikrindavo alų ne gurkšnodami jį, bet besipliuškendami alkoholio liūne. Alaus stiprumą ir kokybę šie „degustatoriai“ nuspręsdavo iš to, kaip labai sulipę būdavo jų rūbai...
Nors alaus mėgėjai ir tikina, kad saikingas alaus gėrimas sveika, tačiau sunku jį įsivaizduoti kaip privalomą gėrimą gydymo įstaigose. Įsivaizduoti sunku, o realybė tokia – XIX a. bent dalyje Anglijos beprotnamių pacientai kasdien prie maisto gaudavo alaus (po puspintę ar daugiau). Dirbantis pacientas per dieną galėdavo gauti pusantros pintos alaus. Alus taip pat buvo naudojamas kaip priedas prie aptarnaujančio personalo atlyginimo, nes darbas tokiose įstaigose nebuvo nei populiarus, nei gerai apmokamas.
Lietuviai.com.uk
