Daugėja žinančių, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių, tačiau dėl žmogaus teisių pažeidimų kreipiasi ne visi
Daugėja lietuvių žinančių, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių, tračiau net 84,9 proc. respondentų dėl pažeistų žmogaus teisių niekur nesikreipė. Tokius rezultatus atskleidė Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
2015 m. pabaigoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vykdyta apklausa atskleidė, kad net 59,7 proc. dalyvavusių apklausoje respondentų žino, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių, kai 2014 m. tokių buvo 54 proc., o 2012 m. – tik 27,9 proc. Vis dėlto, besikreipiančių pagalbos tėra vos 15, 1 proc. visų gyventojų.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad žinančių, jog Seimo kontrolieriai gina žmogaus teises yra 43,2 proc., visų gyventojų, kai 2014 metais atsakiusiųjų teigiamai buvo 42 proc., 2013 m. – 34,5 proc., o 2012 m. atsakiusiųjų teigiamai buvo itin mažai – 24, 3 proc.
Žmonių skaičius, kurių teisės buvo pažeistos valstybės ar savivaldybių institucijose nežymiai mažėja. Šeštadalis (16 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jų teisės valstybės ar savivaldybių institucijose buvo pažeistos, kai 2014 m. tokių buvo 18 proc., o 2013 m. – 20 proc.
Kiekvienais metais Seimo kontrolieriai klausia gyventojų, ar šie turi pakankamai informacijos apie žmogaus teisių gynėjus, galinčius jiems padėti, kai jų teises pažeidžia valstybės ir savivaldybių pareigūnai.
Apklausoje dalyvavę respondentai nėra linkę kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių. Net 84,9 proc. dalyvavusių apklausoje respondentų tvirtino nesikreipiantys pagalbos į jokias institucijas, kai į policiją ir prokuratūrą kreipėsi 6,7 proc., į teismą – 5 proc., į Seimo kontrolierių įstaigą – 3, 4 proc. ir žiniasklaidą – 2,2 proc. Lietuvos gyventojų.
Kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių žino labiau išsilavinę, daugiau uždirbantys didžiųjų miestų gyventojai (71,5 proc.) tarp nežinančių – mažiau uždirbantys, miestelių ir kaimų gyventojai, neturintys vidurinio išsilavinimo (52,8 proc.).
