Šiais metais sukaks 11 metų, kai Lietuvoje oficialiai panaikinta mirties bausmė. Tačiau kai kuriose kitose šalyse žiauriems nusikaltėliams vietos po saule nėra.
Norėjo įvaryti baimę
Lapkričio 10-ąją Virdžinijos valstijoje (JAV) mirties bausmė įvykdyta Džonui Alenui Muhamadui (48 m.), pramintam „Vašingtono snaiperiu“. Jam buvo suleistas nuodų kokteilis.
Prieš įvykdant nuosprendį Dž. A. Muhamadui buvo leista pasimatyti su sūnumi, o mirties bausmę stebėjo gausus aukų artimųjų bei žurnalistų būrys.
Iki pat paskutinio atodūsio žudikas laikėsi ramiai, dėl įvykdytų žmogžudysčių nesigailėjo, atsisakė tarti paskutinį žodį. Jam buvo tas pats, kokiu būdu bus įvykdyta mirties bausmė – mirtina injekcija ar elektros kėde.
2002 metaiss „Vašingtono snaiperis“ kartu su tuo metu dar nepilnamečiu bendrininku Li Boidu Malvu laikė baimėje Virdžinijos, Merilendo ir Kolumbijos federacinės apygardos žmones. Sename lengvajame automobilyje „Chevrolet“ iškirtę skylę ir slėpdamiesi jo bagažinėje, žudikai šaltakraujiškai šaudė atsitiktinius niekuo dėtus praeivius mašinų stovėjimo aikštelėse, degalinėse, prie prekybos centrų. Per 3 savaites buvo nušauta 10 žmonių. Amerikiečiai buvo taip įbauginti, kad stengdavosi be rimto reikalo nekišti nosies iš namų, o jei prireikdavo, tai skubėdavo pasiekti tikslą akylai dairydamiesi, ar netyko jų snaiperis.
Apklausiamas bendrininkas L. B. Malvas papasakojo, jog jie ketino siaubą įvaryti visai šaliai. Dž. A. Muhamadas buvo užsibrėžęs ir dienos „normą“ – per mėnesį po 6 aukas kasdien. Vėliau teroristai planavo pradėti sprogdinti mokyklų autobusus ir vaikų ligonines.
Merilendo valstijos teismas Dž. A. Muhamadą nuteisė 6 kartus iki gyvos galvos, o Virdžinijoje jis buvo pasiųstas myriop.
Mirties bausmė „Vašingtono snaiperiui“ įvykdyta Virdžinijos gubernatoriui atmetus nuteistojo malonės prašymą, kuriame Dž. A. Muhamadas tvirtino sergąs psichikos liga.
JAV Aukščiausiasis Teismas taip pat atmetė ir Dž. A. Muhamado advokatų apeliacinį skundą bei prašymą sustabdyti mirties bausmę.
Jo bendrininką L. B. Malvą nuo mirties bausmės išgelbėjo tik jaunas amžius. Jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos be teisės prašyti malonės.
Bausmės – švelnesnės
Lietuviai taip pat turi savo muhamadų. Už grotų jau sukišti „tulpiniai“, „gaidjurginiai“, V. Januškevičiaus gaujos nariai, nužudę net ne po 10, o po 30 žmonių, taip pat daugybė kitų, padariusių ne vieną ir ne du žiaurius nusikaltimus. Juos maitinsime iki gyvos galvos, jiems nereikės rūpintis buitimi, dirbti – net ir mokytis galės, jei tik panorės, už dyką.
Mirties bausmė Lietuvoje nebetaikoma nuo 1996 metų, o 1998 metų gruodžio pabaigoje LR Seimas mirties bausmę išvis panaikino. Tuomet visuomenė norėjo pademonstruoti savo humaniškumą ir orientaciją į Vakarus, nes beveik visose Europos valstybėse mirties bausmė buvo panaikinta.
O ir tie baisūs to meto nusikaltėliai, palyginti su šių dienų žmogžudžiais, dabar atrodo vos ne kaip nekalti avinėliai. Štai toks vagis ir plėšikas Aleksandras Novatkis buvo nuteistas mirties bausme už 12 metų mergaitės nužudymą. Dabar, ko gero, atsipirktų jei ne 20 nelaisvės metų, tai bent jau kalėjimu iki gyvos galvos.
Visuomenė piktinasi
Šiuo metu nemaža visuomenės dalis vėl pritartų mirties bausmei. Daugelis žmonių grindžia savo nuomonę tuo, jog nesaugiai jaučiasi ne tik gatvėje, bet ir namuose, gyvena nuolatinėje baimėje dėl savo vaikų, artimųjų saugumo. Ypač didžiulis pasipiktinimas kyla, kai koks nors nusikaltėlis, neatkalėjęs viso teismo skirto bausmės laiko, grįžta į laisvę, arba kokiam nors žmogžudžiui suteikiama malonė. Ypač tai jaudina aukų artimuosius. Jie akcentuoja, jog bausmė iki gyvos galvos per maža atėmus kitam žmogui gyvybę.
Visuomenė jaučiasi nesaugi ir dėl to, kad nuolat mato policijos bei kitų teisėsaugos struktūrų abejingumą ir nepajėgumą apginti žmogų ir jo nuosavybę.
Neseniai viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurios duomenis skelbia naujienų portalas "Delfi", rodo, jog už mirties bausmę pasisako maždaug pusė Lietuvos gyventojų. Baudžiamosios teisės specialistų tai nestebina – jie teigia, kad prieš keletą metų mirties bausmei pritarė net 70 proc. mūsų šalies gyventojų. Kaip pavyzdį jie pateikia Vokietiją, kurioje mirties bausmė panaikinta dar 1949 metais. Šiuo metu mirties bausmei vis dar pritaria 30 proc. vokiečių.
TIK FAKTAI:
Pasaulyje 68 valstybėse įstatymais yra numatyta ir taikoma mirties bausmė.
11 valstybių taiko mirties bausmę už ypatingus nusikaltimus (pvz., už karo nusikaltimus).
30 valstybių mirties bausmė nepanaikinta, tačiau nėra taikoma.
88 valstybės visiškai atsisakiusios mirties bausmės.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki 1996-ųjų mirties bausmė dar buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems.
1992 metų rugpjūčio 8 dieną – Aleksandrui Novatkiui, nužudžiusiam apiplėšimo liudininkę dvylikametę.
1993 metų gruodžio 22 dieną – Vladimirui Ivanovui, kuris nužudė 4 metukų mergaitę ir jos motiną.
1993 metų gruodžio 22 dieną – Valentinui Laskiui, kartu su dukterimi plėšikavusiam ir žudžiusiam žmones.
1994 metų sausio 27 dieną – Vidmantui Žibaičiui, žudžiusiam pagyvenusius žmones.
1994 metų rugpjūčio 28 dieną – Antanui Varneliui, plėšusiam ir žudžiusiam pagyvenusius žmones.
1995 metų gegužės 18 dieną – Aleksandrui Gudkovui, nužudžiusiam 2 žmones.
1995 metų liepos 12 dieną – Borisui Dekanidzei, gaujos vadeivai ir žmogžudystės užsakovui.
Aurelija Jaruševičiūtė
