Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktos apklausos apie toleranciją ir netoleranciją rezultatai, kuriuos skelbia savaitraštis "Veidas", rodo, kad lietuviai skelbiasi esantys itin tolerantiški juodaodžiams, bet yra ne itin tolerantiški čigonams ir seksualinėms mažumoms.
Teigiamai juodaodžius vertina 30 proc. respondentų, 58,1 proc. apklaustųjų požiūris į juos yra neutralus.
Neigiamai į juodaodžius žiūri 8 proc., o gyventi šalia jų nenorėtų vos 2,7 proc. respondentų.
"Jei tai tiesa, pagal toleranciją kitoms rasėms mes gerokai pranokstame visas kitas nacijas. Mano įsitikinimu, tolerantiškumas juodaodžiams Lietuvoje didėja krepšinio dėka, mat jau nemažai juodaodžių žaidžia Lietuvos krepšinio komandose, be to, nemažai lietuvių mėgsta stebėti NBA rungtynes, kuriose įspūdingai žaidžia juodaodžiai krepšininkai", - teigia "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys.
Musulmonus teigiamai vertina 18,4 proc. respondentų, neutraliai - 49,2 proc., neigiamai - 24,4 proc. Žydus vertina atitinkamai 20,9 proc., 54,8 proc. ir 20,4 proc.
Lietuviai labiausiai netolerantiški čigonams. Neigiamai juos vertina 42,7 proc. respondentų, neutraliai - 38,5 proc., teigiamai - 14,1 proc.
"Dėl tokio vertinimo kalti, regis, patys romai (čigonai). Lietuvos gyventojai jų nemėgsta ne dėl to, kad jie čigonai, o dėl to, kad jų taborai Kirtimuose tapo vienu didžiausių narkotikų platinimo centrų. Tai žino ir pabrėžia daugelis respondentų", - teigia V. Gaidys.
Pabėgėlius neigiamai vertina 38,3 proc. respondentų, neutraliai - 42,4 proc., teigiamai - 9,1 proc. Migrantus neigiamai vertina 35,7 proc. respondentų, neutraliai - 45,2 proc., teigiamai - 9,8 proc.
Benamius neigiamai vertina 26,6 proc. respondentų, neutraliai - 46,1 proc., teigiamai - 15,3 proc.
Sociologinis tyrimas liudija, kad Lietuvoje daug skaudesnė socialinė netolerancija. Pasiteiravus, šalia ko apklausiamieji nenorėtų gyventi kaimynystėje, sužinota, kad šalia juodaodžių, musulmonų ar kitų tautybių žmonių dauguma Lietuvos gyventojų daug mieliau gyventų nei šalia narkomanų, alkoholikų, sergančiųjų AIDS ar anksčiau teistų asmenų.
Šalia narkomanų nenorėtų gyventi 80,4 proc. respondentų, šalia alkoholikų - 59,7 proc., sergančiųjų AIDS - 44,3 proc., anksčiau teistų asmenų - 34,5 proc., čigonų - 25,4 proc., homoseksualistų - 22,7 proc.
Ypač socialinė netolerancija atsiskleidžia nagrinėjant diskriminacijos patirtį.
"Pasidomėjus, kokios diskriminacijos liudininkais teko būti respondentams, paaiškėjo, kad dažniausiai Lietuvoje susiduriama su diskriminacija dėl amžiaus, tarkime, vyresnio amžiaus žmogui sunku susirasti darbą, arba dėl lyties - moterims už tą patį darbą mokama mažiau nei vyrams. Nemažai ir susidūrusiųjų su diskriminacija dėl fizinio ar psichinio neįgalumo. Taigi Lietuvoje vyrauja socialinė diskriminacija", - pabrėžia V. Gaidys.
Liudininkais, kai žmogus buvo diskriminuojamas dėl per seno amžiaus, teigė buvę 30,8 proc. respondentų, per jauno amžiaus - 13,4 proc., moterys - 14,9 proc., dėl psichinio neįgalumo - 14,6 proc., fizinio neįgalumo - 14,5 proc., politinių įsitikinimų - 10,4 proc.
Ištyręs atsakymus į daugelį klausimų, V. Gaidys daro vieną esminę išvadą, kad praktiškai visais atvejais Lietuvos jaunimas yra gerokai tolerantiškesnis įvairioms mažumoms bei kitaip išsiskiriantiems žmonėms nei, pavyzdžiui, pensininkai. Taip pat paaiškėjo, kad pakantesniųjų daugiau tarp aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas turinčių žmonių.
BNS