Apie skausmą ir jo gydymą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Skausmo medicinos centro vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Alfredas Vaitkus.
Gydytojas nurodo, kad Skausmo medicinos centre dažniausiai lankosi ligoniai, kurių skausmas yra nebekontroliuojamas ar ilgai besitęsiantis. Jį gali lydėti įvairios ligos – skausmas dažnai yra požymis, kad žmogus susirgo, tačiau vėliau jis gali ilgiau ar trumpiau lydėti žmogų net išsigydžius ligą.
„Pasitaiko, kad skausmo neįmanoma numalšinti. Tai reali situacija. Yra ligos, kurios pažeidžia nervus ir palieka tam tikrus pakitimus nervų sistemoje ir kituose audiniuose. Tokiu būdu tie pažeidimai gali lemti ir visą gyvenimą besitęsiantį skausmą. Tačiau šiuolaikinė medicina yra pažengusi ir jau yra būdų, kaip tą skausmą galima geriau sukontroliuoti“, – sako A. Vaitkus.
Pacientas į Skausmo medicinos centrą patenka, kai atsiradusių skausmų priežasties nepavyksta surasti ar numalšinti skausmo. Pirmiausiai reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įsitikinęs, kad reikalingi tolesni tyrimai, nusiųs pas specialistus, kurie pabandys išsiaiškinti, iš kur kyla tas skausmas.
„Gydytojas specialistas ir sprendžia ar pacientą tikslingą siųsti į skausmo kliniką, ar ne. Mes esame trečioje pakopoje ir reikia nueiti tam tikrą kelią, kad pacientas būtų nukreiptas į tokias klinikas“, – sako gydytojas ir džiaugiasi, kad dabar skausmo kliniką galima rasti ne tik VUL Santaros klinikose, bet ir daugumoje didžiųjų miestų.
Ką reikia žinoti?
A. Vaitkus nurodo, kad atvykstant į skausmo kliniką nereikia ruoštis nei pižamų, nei šlepečių. Pacientas tą pačią dieną po konsultacijos bus išleidžiamas namo. Svarbiausias pasiruošimo punktas – žinoti, ką papasakoti gydytojui apie savo skausmą.
„Tai yra labai svarbus dalykas, į ką kartais pacientai labai skeptiškai žiūri. Pacientai turi pasiruošti, ką kalbėti, galbūt turėti ir dokumentaciją apie savo ligą ir taip padėti gydytojui identifikuoti ir padėti nuspręsti, kokio gydymo reikia“, – sako gydytojas.
Skausmo medicinos centre pirmiausiai aptariami paciento skundai, medicinos istorija ir taip bandoma atrasti skausmo priežastis ir jo mechanizmai, išsiaiškinti, kaip tas skausmas trukdo žmogui ir tokiu būdu išrinkti optimalų gydymo būdą.
„Pagrindinis gydymas, kurį mes taikome, vadinasi intervenciniu gydymu. Tai yra mažai invazinės procedūros, kurios skirtos skausmo kontrolės pagerinimui. Daugelio procedūrų metu mes naudojame vaistus“, – pasakoja A. Vaitkus.
Jauskite savo ribas
„Dažnas klausimas iš pacientų po gydymo yra „kiek laiko neskaudės?“. Iš tikrųjų, į jį atsakyti labai sudėtinga, nes kiekvieno skausmo priežastis, liga ir skausmas yra individualus. Sudėtinga nuspėti ir individualią reakciją į gydymą, todėl dažniausiai sakome, kad gydymo eigoje rezultatas bus matomas ir tai padės“, – į vieną iš dažniausių girdimų klausimų atsako gydytojas A. Vaitkus.
Gydytojas juokiasi, kad gana įprastas atvejis, kai žmonės iš Skausmo medicinos centro išeina pamiršę savo lazdeles, kurias prieš tai naudojo dėl jaučiamo skausmo.
„Procedūros dieną nerekomenduojama atlikti fizinių darbų, kurie apkrautų stuburą ar kitas vietas, kuriose buvo atlikta procedūra. Išlaukus tą vieną dieną galima grįžti prie įprastinės kasdieninės veiklos“, – nurodo gydytojas.
A. Vaitkus primena, kad pacientas neretai gali sau padėti pats, jeigu atsisakys sunkių kilnojimų, kurie gali sustiprinti turimą lėtinį skausmą arba jau atlikus procedūrą, sumažinti jos efektyvumą. Žmogus turi jausti ribą, kiek jis gali lenktis kartų ir kokį svorį jis gali kelti.
„Pakentėk ir praeis“
Jeigu vaikystėje teko girdėti pasakymą „pakentėk, praeis“, gydytojas sako, kad iš dalies tai yra teisingas patarimas.
„Tėvai moko skausmo patirties, kas yra vienas iš faktorių, kaip suaugęs žmogus reaguos į skausmą. Yra netgi tyrimais įrodyta, kad skirtingų kultūrų žmonės skirtingai ir reaguoja į skausmą, skirtingai aprašo ar sprendžia, kada reikia kreiptis pagalbos.
Aš irgi sutikčiau, kad reikia šiek tiek pakentėti, jeigu skausmo priežastis yra aiški ir laikina, pavyzdžiui, sutrenkimas ar sumušimas. Kitais atvejais, jeigu skausmo priežastis neaiški ir jis progresuoja, šis patarimas netinka, nes skausmas gali būti ir pavojingos ligos išraiška“, – nurodo gydytojas.
Vis dėlto, skausmas gali kenkti ir žmogaus psichikai, išderina gyvenimą – negali susikaupti, negali dirbti, išblanksta galimybės džiaugtis gyvenimu ar užsiimti mėgstama veikla. Tokiu atveju žmonės derėtų ieškoti pagalbos.
„Jeigu tai yra emocinis ir fizinis krūvis, pagalbos ieškojimas yra neišvengiamas“, – nurodo A. Vaitkus.
