Tik vakar, kai norvegų valdomoje Pakruojo bendrovėje “Kruojos holdingas" šeimininkai pasigedo milijono litų, paaiškėjo, kuo svetimšaliai čia verčiasi. Jie superka lietuvišką žemę ir... nuomoja lietuviams. O kas bus, kai įstatymu bus leidžiama mūsų šalies žemės įsigyti užsienio piliečiams?
Dėl prapuolusio milijono policijos areštinėje atsidūrė keleto Pakruojyje registruotų bendrovių vadovas 67-erių Jonas Svečiulis.
Kartu su bendrovėms “Kruojos holdingas„, “Rozapaula“, “Šiaurėnas„ ir “Pogynė“ atstovavusiu direktoriumi dėl galimai pasisavinto daugiau nei milijono litų į areštinę pateko ir ilgametė J.Svečiulio sekretorė 30-metė Rasa K.
Bičiulystė su konservatoriais
“Respublikai" pradėjus domėtis milijono litų verta kriminaline istorija paaiškėjo, kad Pakruojo visuomenei jokia paslaptis, kad J.Svečiulis - vienas iš užsieniečių pagalbininkų įsigyjant žemių Lietuvoje. Svetimšaliai įvairiose Šiaurės Lietuvos vietose jau yra supirkę kelis tūkstančius hektarų.
Žemės supirkimu užsiima ir J.Svečiulio su keliais norvegais Lietuvoje įsteigta UAB “Rozapaula", kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso Norvegijos verslininkams.
Tikrieji bendrovės šeimininkai Lietuvoje neūkininkauja, o nuomoja šią žemę mūsų šalies ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.
Žemės reikaluose aukso gyslą atveriančios įstatymų spragos J.Svečiuliui turėjo būti gerai žinomos. Anksčiau jis yra dirbęs tuometės Šiaulių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėju, buvo šio rajono savivaldybės tarybos nariu, vadovavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriui. Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) jį buvo iškėlę net kandidatu į Seimą.
Pinigai plaukė į sekretorės sąskaitą
J.Svečiulio ir jo sekretorės padai svilti ėmė, kai šių metų sausio 24-osios akcininkų sprendimu UAB “Kruojos holdingas" naujuoju vadovu buvo paskirtas Norvegijos pilietis Paulis Regestadas Tondbergas (Paul Reggestad Tonsberg).
Pareigas eiti pradėjęs norvegas peržiūrėjo bendrovės finansinius dokumentus ir nustėro išvydęs, kad bendrovės sąskaitoje trūksta daugiau nei 1 mln. litų.
Investuotojams (lietuviškos žemės pirkėjams) iš Norvegijos atstovaujantis naujasis bendrovės vadovas sausio 26-ąją dėl dingusios gražios sumos kreipėsi į Pakruojo rajono policiją.
Paaiškėjo, kad pinigai iš bendrovės sąskaitos nuo 2010-ųjų iki šių dienų periodiškai buvo pervedami į J.Svečiulio sekretorės Rasos K. sąskaitą.
Dėl galimo didelės vertės turto pasisavinimo ikiteisminį tyrimą pradėję Pakruojo policijos pareigūnai norvego pirmtaką ir jo sekretorę sulaikė dviem paroms.
Dalis pinigų rasta
Abiem sulaikytiems Pakruojo rajono gyventojams pateikti įtarimai. Vakar pareigūnai apklausė įtariamuosius, tačiau apklausų rezultatų nekomentuoja. Sekretorei ir jos bosui gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.
Kaip įtariama, dalis pasisavintų pinigų - apie 100 tūkst. litų - rasta sekretorei priklausančiose bankų sąskaitose. J.Svečiulio vadovaujamos UAB “Šiaurėnas" patalpų duris pareigūnai užantspaudavo. Tose pačiose patalpose veikė ir kitos su J.Svečiuliu siejamos bendrovės.
“Kontora laikinai iki sausio 31 d. nedirbs„, - toks užrašas pasitinka visus, atvykusius prie Vytauto Didžiojo gatvėje Pakruojyje įsikūrusios UAB “Šiaurėnas“ durų.
UAB “Šiaurėnas" skelbiasi užsiimanti prekyba plastikiniais langais, durimis, židiniais ir nekilnojamuoju turtu.
Vertimasis nekilnojamuoju turtu “Šiaurėną" sieja ir su kitomis J.Svečiulio atstovautomis bendrovėmis. Jose, pareigūnų žiniomis, dirbo vos keletas žmonių. Tarp jų - ir tiesiai iš darbo biržos bene prieš dešimtmetį čia dirbti atėjusi sekretorė.
Užsieniečių vilionėms pasiduoda ne visi
Ne visi lietuviai užkimba ant užsieniečių masalo. Pakruojo rajone gyvenantis ūkininkas Jonas Jurgeliūnas norvegų pasiūlymo tarpininkauti jiems superkant Lietuvos žemę sulaukė vos Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Norvegai lietuvį ūkininką gundė ir piniginiu atlygiu, bet liko nieko nepešę.
“Jie man siūlė: jei surasčiau žemę po du tūkstančius litų už hektarą, tai už kiekvieną atskirą hektarą kaip premiją gaučiau po pusę tūkstančio litų, - prisiminė J.Jurgeliūnas. - Užsieniečiai tąsyk užsiminė ir apie tai, kad įsigytą žemę išnuomotų man".
Kai J.Jurgeliūnas norvegams neparsidavė ir nepadėjo atsiriekti gabalėlį lietuviškos žemės, jie susirado kitų “talkininkų".
“Man tokia politika nepriimtina kaip žmogui, - aiškino J.Jurgeliūnas “Respublikai„. - Kaip gali, gyvendamas Lietuvoje, paskui savo kaimynui į akis pasižiūrėti, jei pats tą Lietuvą padėjai kažkam nupirkti?“
J.Jurgeliūnui apmaudu, kad saugiklis, turintis sergėti Lietuvos žemę nuo užsieniečių, neveikia.
“Pas mus priimami įstatymai, bet paliekamos landos, - liūdnai konstatavo J.Jurgeliūnas. - Štai dabar ūkininkas arba bendrovė negali turėti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau tiek žemės valdantis žmogus gali įkurti “uabą„ ir netrukdomas įsigyti dar antra tiek žemės. Tokios landos - paskata apeidinėti įstatymus ir sukčiauti“.
Ko nežino ministras?
Kodėl užsieniečiai it skėriai puola Lietuvos žemę? Atsakymas elementarus - dėl juokingų kainų. Vienas švedas, prieš kelerius metus pardavinėjęs savo ūkį Švedijoje, už hektarą dirbamos žemės gavo po 15 tūkst. eurų. Lietuvoje tuo metu hektaras žemės kainavo 2-3 tūkst. litų.
Pakruojo ūkininkų kredito unijos vadovas Aurelijus Atkočiūnas “Respublikai" teigė, kad dabar už hektarą žemės Pakruojo regione prašoma nuo 5,5 iki 8 tūkst. litų - priklausomai nuo balų, parduodamo ploto, privažiavimo, kitų ypatybių.
A.Atkočiūno teigimu, užsieniečiai Pakruojo regione valdo tūkstančius hektarų: čia žemių yra įsigiję danai, anglai, norvegai. Nemažai žemės plotų užsieniečių rankose atsidūrė Joniškio, Kelmės, kituose šalies regionuose. Originalų būdą gelbėti Lietuvos žemę nuo užsieniečių prieš kelerius metus sumanė Šiaulių rajono valdininkai. Buvo laikas, kai apžiūrėti Šiaulių rajone parduodamų žemių atvykdavo ištisos delegacijos užsieniečių. Jas šio rajono valdininkai atbaidydavo parodę pačių prasčiausių žemių pavyzdžius.
Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė, kad draudimas užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje būtų pratęstas dar trejiems metams - iki 2014-ųjų gegužės. Tokiai pozicijai iš paskutiniųjų besipriešinantis Seimo valdančiųjų “liberalus sparnas “drįsta tikėtis, kad tokį žingsnį žengti Lietuvai neleis Europos Komisija. Liberalų sąjūdžio vadovas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis net pareiškė, kad Lietuvos žmonės verčiami žemę pardavinėti pusvelčiui, nes užsieniečiai jos pirkti negali. Negi ministras nežino, kad tūkstančiai hektarų Lietuvos žemių per užsienio kapitalo bendroves ir parsidavinėjančius lietuvius jau seniai atsidūrė užsieniečių rankose?
- Kodėl raginate atsisakyti draudimo parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams? - pasiteiravo “Respublika" E.Masiulio.
- Manome, kad tokiu būdu galėtų į Lietuvą ateiti šiek tiek daugiau investicijų, negu ateina šiuo metu. Tos investicijos galėtų sukurti bent vieną papildomą darbo vietą, negu yra šiuo metu.
- O dabar, jūsų manymu, tokių galimybių nėra, nes užsieniečiai rinkoje negali dalyvauti?
- Kadangi yra dirbtinai ribojama draudimu didesniam žmonių skaičiui domėtis ar įsigyti žemę, tai akivaizdu, kad ta kaina kai kuriais atvejais yra mažesnė, negu galėtų būti.
- Juk meluojate sakydami, kad dabar užsieniečiai negali įsigyti žemių Lietuvoje - negi jums nežinoma, kokius plotus žemių jau dabar per statytinius Lietuvoje valdo užsieniečiai?
- Aš tikrai nesu šitoj vietoj, kaip čia pasakyti, specialistas to klausimo. Bet aš tik noriu pasakyti, kad nei aš meluoju, nei ką. Tai tikrai man nėra žinoma, kiek užsieniečiai čia tos žemės yra įsigiję. Gal tų draudimo šalininkų ir reikėtų paklausti, kaip taip atsitinka, kad lyg ir draudžiame jau septynerius metus, o užsieniečiai vis tiek žemę yra nupirkę. Reikėtų paklausti tų žmonių, kurie atsakingi už tai, kad draudimo būtų laikomasi. Kaip visą laiką mes gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje: kažkur kažką draudžiame, bet vis tiek viskas vyksta. Prostituciją draudžiame, bet ji vis tiek yra, žemę pardavinėti užsieniečiams draudžiame, bet jie vis tiek kažkaip nuperka.
- Kodėl, užuot stengęsi panaikinti tokias įstatymų spragas, leidžiančias užsieniečiams net ir draudimo metais per statytinius įsigyti žemių Lietuvoje, raginate tą draudimą panaikinti visai?
- Na, tai... Mes remiamės normalia elementaria ekonomine logika. Na, tai tokiu būdu gal nebeleiskime lietuviams pirkti užsienietiškų automobilių? Nes pirkdami užsienietiškus automobilius lietuviai remia užsienio gamintojus. Arba neleiskime keliauti lietuviams, nes keliaujantys lietuviai išleidžia pinigus užsienyje. Tam tikra prasme aš matau kažkokią perdėtą baimę, kad prarasime nepriklausomybę.
- Negi manote, kad Lietuvos žemę galima sulyginti su užsienietišku automobiliu?
- Ne, aš jokiu būdu nelyginu, bet kodėl mes leidžiame užsieniečiams, pavyzdžiui, pirkti nekilnojamąjį turtą? Kodėl mes leidžiame užsieniečiams pirkti žiniasklaidos akcijas ir ne vienas leidinys Lietuvoje, kuris formuoja visuomenės nuomonę, yra užsieniečių rankose? Ar čia nėra pavojingiau, negu vieną ar penkis hektarus žemės parduoti užsieniečiams?
- Ką, jūs nežinote, kad “Respublika„ - lietuvių laikraštis, o “Respublikos“ leidinių grupė nėra užsieniečių rankose?
- Tai aš labai gerbiu ir didžiuojuosi tuo, kad yra išlikę dar Lietuvoje žiniasklaidos, kuri nėra nupirkta užsieniečių.
Sidas AKSOMAITIS
