Estijos Vyriausybės kanceliarijos Estijos šimtmečio paminėjimo komiteto komunikacijos ekspertė Merje Klopets sako, kad Estijos šimtmečio jubiliejaus renginiai prasidės 2017 metų balandžio mėnesio viduryje.
„Tada Estijos administracinės sienos pasiekė dabartinę formą. Daugiausiai progų ir svarbių datų bus minima per 2018 ir 2019 metus. Planuojama, kad šventiniai renginiai finišuos 2020 metų vasario 2 dieną, minint Tartu sutartį tarp Estijos ir Tarybų Rusijos dėl šalies nepriklausomybės. Šalis nebuvo sukurta per naktį, todėl orientuojamės ne tik į 1918 vasario 24-osios paminėjimą, bet į įvykių visumą“, - sako Estijos Vyriausybės kanceliarijos atstovė.
„Didžiausias dėmesys bus skiriamas jaunimui, nes būtent jie ir yra šalies ateitis. Estijos šimtmečio minėjimo pagrindinė mintis yra dovanų Estijai kūrimas, taip pat jų dovanojimas vienas kitam. Svarbiausia yra į minėjimą pritraukti kuo daugiau žmonių – skatinti juos prisidėti prie gerų ir naudingų darbų visuomenei darymo. Daug Estijos piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir institucijų patys ėmėsi iniciatyvos ir sugalvojo, ką nori padovanoti Estijai. Pavyzdžiui, Valtrik Pihl numezgė 160 kvadratinių metrų Estijos vėliavą“, - pasakoja Merje Klopets.
Taip pat yra planuojama padovanoti po naują muzikos instrumentą kiekvienam vaikui Estijoje. Šios akcijos tikslas yra atnaujinti muzikos instrumentų kolekciją institucijoje, kurios užsiima muzikos edukacija vaikams ir jauniems žmonėms. Iš viso instrumentams buvo skirta daugiau, nei 200 tūkstančių eurų.
Dar vienas projektas – „Šimtas ąžuolų Estijai“. Estijos Vyriausybės kanceliarija kviečia visus Estijos žmones sodinti ąžuolus, švenčiant Estijos šimtmečio jubiliejų. Pasodinus ąžuolą, kiekvienas pilietis galės palikti savo žymę Estijos istorijoje ir padovanoti šaliai reikšmingą dovaną.
Organizuojami renginiai nuo 2014 iki 2020 metų kainuos 24 milijonus eurų. Daugiausiai kainuoja statomi vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, televizijos serialai. Jie Estijos Vyriausybei kainuos 9,3 milijonus eurų. Du filmai yra skirti būtent vaikams - "Eia’s Christmas at Tondikaku", statomas režisierės Anu Aun ir „Lotte and the Lost Dragon“, režisuojamas kūrėjų Janno Põldma ir Heiki Ernits.
Latvija dovanos tautinius kostiumus
Latvijos kultūros ministerijos viešųjų ryšių atstovė Linda Pastare informuoja, kad yra planuojama daugiau, nei 800 renginių Latvijoje ir visame pasaulyje: 300 iš jų bus nacionaliniai, o dar apie 400 vietinių.
Latviai taip pat prisijungia ir prie Estijos organizuojamos ąžuolų sodinimo akcijos. Tačiau latviai ąžuoliukais apsodins Latvijos valstybės sienas.
„Ar tautiniai kostiumai tinka tik raumeningam artojui ar tradiciniam fermeriui? Žinoma ne. Jis tinka ir jaunam ir senam. IT specialistui, vaizdo operatoriui ir ganytojui. Latgale vienkiemyje, Rygos gatvėse ir lėktuve, skrendančiame į Londoną. Akcija „Tautinis kostiumas kiekvienam“ įrodys, kad kostiumas gerai atrodys kiekvienai damai ar džentelmenui. Vaikinui ar merginai“, - rašoma Latvijos šimtmečio jubiliejui skirtoje interneto svetainėje.
Latvijos Kultūros ministerija taip pat atkreipia dėmesį ir į vaikų ugdymą. Šimtmečiui skirta naujovė – Latvijos mokyklinis krepšelis. Jis leis apytiksliai 200 tūkstančių vaikų ir jaunimo, lankyti kultūrinius renginius, muziejus. Šioms reikmėms savivaldybės kiekvienam vaikui skirs po 17 eurų. „Šis mokyklinis krepšys nebus sunkus“, - sakoma Latvijos šimtmečio jubiliejui skirtoje interneto svetainėje. „Krepšyje bus aibė profesionalaus meno ir kultūrinių renginių patirčių. Jie padės mokytis be „kalimo“, o per dainas, kurias galės dainuosi ar per filmus, kurių dar niekada nematė“, - rašoma interneto svetainėje. Šie mokykliniai krepšeliai Latvijai kainuos maždaug 13,5 milijonų eurų.
Latvijos šimtmečio jubiliejui yra skirta 22,3 milijonai eurų iš Valstybės biudžeto. Į šią sumą įeina visų renginių nuo 2017 iki 2019 metų finansavimas.
Per penkerius metus kultūriniams renginiams bus išleista 2,3 milijonai eurų, konkurencijos augimui – beveik trys milijonai eurų, ekonomikos skatinimui – 1,5 milijonai eurų. Sukakties proga kuriamiems vaizdo produktams bus skirta dar bene 2 milijonai eurų. Istorinių žinių stiprinimui Latvijos Vyriausybė atseikėjo bene milijoną eurų. 2018 metų lapkričio mėnesio, kada ir bus didžiausi minėjimai, renginiams yra skirta 2 milijonai eurų.
2018 metais bus pristatyta ir išleista Latvijos nacionalinė enciklopedija ir pastatyta 16 naujų filmų, susijusių su šia proga.
Lietuvos minėjime konkretumo vis dar trūksta
Vyriausybės kanceliarijos Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato atstovė Karolina Vaitonytė informuoja, kad šiuo metu yra aiškinamasi, kaip sekasi įgyvendinti į programą įrašytus projektus. „Šiuo metu yra peržiūrima šimtmečio programa ir jos projektų planas, aiškinamasi, kaip sekasi įgyvendinti įrašytus projektus, koks jų statusas, finansavimo šaltiniai, siekiami rezultatai. Labai svarbu pamatyti bendrą vaizdą – kaip Lietuvos šimtmetį ruošiasi minėti valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, privačios iniciatyvos. Taip pat labai svarbu aiškiai apsispręsti dėl krypčių, kurias pasirinksime minėdami šią progą“, - informuoja K. Vaitonytė.
Išlaidos visiems renginiams nėra atskleidžiamos. Tačiau kol kas yra žinoma, kad 2017 m. kultūros ir meno projektams skirta apie 17 mln. eurų, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą įamžinantiems projektams paskirstyta 135 300 Eur. Vyriausybės kanceliarijos atstovė taip pat teigia, kad yra tikimasi visą šimtmečio programą peržiūrėti per kovo mėnesį.
“Ankstesnė programa neatitiko nei išsikeltų tikslų, nei realybės. Daug veiklų buvo dirbtinai pakištos po Šimtmečio proga, daugelis veiklų nepradėtos vykdyti, kai kur įvardinti organizatoriai nežinojo, kodėl jie įtraukti į programą ir kaip jie patapo organizatoriais. Labai daug statinių veiklų ir įpaminklinimo, kai tuo tarpu išsikeltas tikslas yra įtraukti kuo daugiau žmonių į šios progos šventimą. Šiuo metu siekiame atrasti vienijančią kryptį ir realiai suburti institucijas, bei partnerius dirbti ties labai konkrečiomis veiklomis“, - situaciją komentuoja K. Vaitonytė.
Tad kol kas, vertindami į programą įrašytus darbus, reikėtų žvelgti į dar 2015 metais patvirtintą veiklų ir svarbiausių darbų planą ir į šimtmečio minėjimui skirtą interneto svetainę „Atkurtai Lietuvai 100“.
Vienas iš svarbiausių elementų ir toliau išlieka suburti „Šimtmečio savanorių“ komandą. „Ja jubiliejaus šventei sieksime sutelkti 1 milijoną savanorių, kurie vienaip ar kitaip prisidėtų prie valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo. Šiuo projektu puoselėsime mūsų socialinę ir pilietinę atsakomybę“, - teigiama specialiai šiai progai sukurtoje interneto svetainėje. Tarp praėjusios Vyriausybės darbų yra įvardinti siekiai surengti Dainų šventę „Vardan tos“, pastatyti paminklą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje, sutvarkyti Lukiškių aikštę. Kiekvienais metais surengti nacionalinį istorijos egzaminą, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui. Taip pat organizuoti pilietinę akciją „Sugrįžk į Lietuvos gimtadienį“. Planuose taip pat buvo įrašytas ir jau kelerius metus itin daug diskusijų keliančios Jono Basanavičiaus paminklo statybos Vilniuje.
Atskiras dėmesys tautiniams kostiumams
Naujoji Kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson ne kartą išreiškė nusistebėjimą iki šiol Lietuvos kultūros ministerijos ir Vyriausybės Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato darbais.
Lietuvoje praėjusių metų gruodžio mėnesį garsiai apie jubiliejaus paminėjimą pradėjo kalbėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis kaip Kultūros komiteto pirmininkas pasiūlė idėją, sulaukusią daug aršios kritikos ir visuomenės dėmesio. R. Karbauskis tada pasiūlė kiekvienam vaikui iki 7 metų amžiaus Lietuvoje padovanoti po tautinį kostiumą. Tada Kultūros komiteto pirmininkas teigė, kad tai galėtų kainuoti apie 3 milijonus eurų, kurios būtų surinktos įsteigiant specialų fondą. Į visą šią istoriją buvo įtrauktas ir stilistas Juozas Statkevičius, kuris ir turėjo kurti šiuos kostiumus.
Jis pakartojo, kad vaikams pritaikytų tautinių drabužių dovanojimas yra privati iniciatyva, ji valstybei nieko nekainuos. Dovanos vaikus turėtų pasiekti 2018-aisiais. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R.Karbauskis, iškėlęs idėją kitąmet Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį visiems Lietuvos vaikams iki septynerių metų padovanoti po tautinį kostiumą, anksčiau minėjo sutaręs su mados kūrėju Juozu Statkevičiumi, kad šis parengs eskizus tautiniams drabužiams.
