Didžioji dalis Lietuvoje užfiksuojamų žmonių apsinuodijimų įvyksta dėl pačių aukų kaltės. Visuomenės specialistus neramina, kad beveik pusė apsinuodijusiųjų siekė nusižudyti. Guodžia tai, kad per paskutinius penkerius metus mirties atvejų sumažėjo.
Kaip rodo Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atlikta penkerių metų apsinuodijimų analizė, nuo 2007 m. žmonių apsinuodijimų Lietuvoje po truputį mažėja. Išimtis – Klaipėdos ir Vilniaus apskritys, kur pastaraisiais metais jų skaičius gana ženkliai išaugo. 2011 m. dažniausiai į medikus kreipėsi apsinuodiję Šiaulių apskrities gyventojai.
Dažniausiai žmonės nukenčia dėl alkoholio, medikamentų, įvairių dujų bei smalkių. Net 60 proc. atvejų nuodijamasi sąmoningai. Apie 40 proc. atvejų buvo siekiama nusižudyti. 2009–2011 m. vyravo apgalvoti suaugusiųjų apsinuodijimo atvejai, 2007–2008 m. – vaikų apgalvoti apsinuodijimai.
Pusė apsinuodijusiųjų – vaikai iki 17 metų. Amžiaus grupėje iki 7 metų paprastai dominuoja atsitiktiniai apsinuodijimai medikamentais, alkoholiu, buitine chemija. Vyresni vaikai kenksmingas medžiagas dažniausiai vartoja sąmoningai.
2011 m. 5 apsinuodijimai pasibaigė mirtimi, 2010 m. – 6, 2009 m. – 8, 2008 m. – 22, 2007 m. – 14. Tik apie 70 proc. apsinuodijusiųjų visiškai pasveiko. Kitiems liko įvairių liekamųjų reiškinių.
