Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pirmadienį (08.25) Palangoje vykstančiame aštuonių Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime išreiškė viltį, kad kaimynės Latvija ir Estija pritars Lietuvos iškeltai trišalio bendradarbiavimo su Pietų Kaukazo valstybėmis iniciatyvai.
"Manau, kad iškelta trijų Baltijos valstybių ir trijų Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimo idėja paskatintų teigiamos darbotvarkės formavimą Pietų Kaukaze. Mes turime vilties, kad tai taps bendra visų trijų Baltijos šalių iniciatyva", - susitikime sakė Seimo pirmininkas, pažymėjęs, jog regioninis Baltijos valstybių bendradarbiavimas atvedė jas prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO slenksčio.
"Mes turime kuo pasidalinti, nes visos trys Baltijos šalys išsikovojo savo nepriklausomybę pirmiausia stiprindamos regioninį bendradarbiavimą ir politinius ryšius regione, siekdamos užtikrinti savo valstybių ir regiono saugumą ir stabilumą", - sakė A. Paulauskas.
Tačiau susitikime dalyvavusios Estijos ir Latvijos parlamentų vadovės Enė Ergma ir Ingrida Ūdrė gan skeptiškai įvertino tokio trišalio bendradarbiavimo galimybę, bent jau artimiausiu metu.
"Man atrodo, kad geriausias kelias bendradarbiauti yra dvišalis bendradarbiavimas, nes skirtumai tarp šių valstybių yra tikrai labai dideli", - pirmadienį Palangoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Estijos parlamento pirmininkė E. Ergma, kalbėdama apie Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją.
Ji pažymėjo, kad Estijos parlamentas jau bendradarbiauja su Armėnijos ir Gruzijos parlamentais.
Latvijos parlamento pirmininkė I. Ūdrė pripažino, kad trišalis Baltijos ir Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimas būtų per ankstyvas.
"Aš manau, kad tai yra gera idėją bendradarbiauti su Pietų Kaukazo valstybėmis perduodant demokratijos idėjas ir patyrimą, tačiau labai sunku rasti bendrą kalbą, kai kartu yra visos trys valstybės, ypač su Armėnija ir Azerbaidžanu", - spaudos konferencijoje sakė Latvijos parlamento pirmininkė.
"Žinoma, kad toks bendradarbiavimas įmanomas, jeigu mes rastume temas, apie kurias galėtume kalbėti bendra kalba, bet pirmiausia šios šalys turėtų išspręsti dvišales problemas", - pažymėjo I. Ūdrė.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas BNS teigė, kad Lietuva nepraranda vilties įtikinti Latviją ir Estiją tokio trišalio bendradarbiavimo nauda, nors pripažino, kad iniciatyvos įgyvendinimas gali nusikelti.
Jo nuomone, Latvijos ir Estijos poziciją dėl šios iniciatyvos gali lemti ir tai, kad šiose šalyse parlamentų rinkimai įvyko neseniai ir galbūt naujieji parlamentarai dar neįsigilino į iniciatyvos esmę.
"Mūsų siūlomo formato esmė yra perteikti ne dvišalio, bet trišalio Baltijos valstybių bendradarbiavimo patirtį", - BNS sakė G. Kirkilas.
Pasak jo, dėl šiais metais numatomų Gruzijos parlamento ir Azerbaidžano prezidento rinkimų iniciatyvos įgyvendinimas nusikelia iki kitų metų pavasario.
"Viliamės, kad iki tol pavyks įtikinti savo kolegas latvius ir estus", - BNS sakė G. Kirkilas.
Pasak jo, po rugsėjį numatomo Lietuvos prezidento Rolando Pakso vizito į Pietų Kaukazo valstybes planuojama Vilniuje surengti su latviais ir estais apvalaus stalo diskusiją dėl minėtos iniciatyvos.
Trišalio Baltijos ir Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimo iniciatyvą praėjusiais metais iškėlė Lietuvos atstovai.
BNS
