Šiemet Lietuvos pašte atlikus pašto korespondencijos tyrimą paaiškėjo, kad teisingai siunčiamą pašto korespondenciją adresuoja mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų.
Jeigu neteisingai ar neįskaitomai, neaiškiai užrašomas pašto siuntos gavėjo vardas, pavardė, tarnautojo pareigos, įstaigos ar jos padalinio pavadinimas, klaidingai nurodomi gavėjo namo ir buto numeriai arba pamirštama parašyti miesto ir savivaldybės pavadinimą ar pašto kodą, gavėjai pašto siuntas gauna arba pavėluotai, arba jos grąžinamos siuntėjams, jeigu nurodytas siuntėjo adresas, sakoma pranešime spaudai.
Skirstant pašto korespondenciją, pirmiausiai pas gavėjus iškeliauja tos siuntos, ant kurių užrašyti adresai nekelia abejonių. Kitos atidedamos į šalį ir vėliau dar kartą peržiūrimos stengiantis surasti trūkstamus ir iššifruoti neaiškius duomenis.
Kartais – nėra galimybių nustatyti gavėją. Per pastaruosius trejetą metų Lietuvos pašte padidėjo ne tik siunčiamosios ir gaunamosios pašto korespondencijos apimtys, bet ir daugiau kaip tris kartus išaugo siuntėjams sugrąžintų laiškų skaičius. Daugiausia sugrąžinama stambių verslo klientų siunčiamų sąskaitų, nes jų gavėjų adresai ypač dažnai būna nurodyti neteisingai.
Pašto siuntų pristatymo greitį ir jų saugumą tiek verslininkai, tiek gyventojai laiko vienais svarbiausių kriterijų, naudojantis universaliosiomis pašto paslaugomis, tačiau jeigu gavėjo adresas užrašomas netiksliai – pašto siuntos gali vėluoti arba jos grąžinamos gavėjui.
„Dažnai nutinka taip, kad gyventojai užrašo tik adresato pavardę ir gatvės pavadinimą su namo ir buto numeriais, tačiau pamiršta miestą arba rajono savivaldybės pavadinimą. Juk Lietuvos miestuose kartojasi gatvių pavadinimai, skirtingose apskrityse yra vienodai pavadintų gyvenviečių, tad ši problema aktuali ir siunčiant laiškus į didmiesčius, ir į mažesnes gyvenvietes. Darbuotojams, papildomai peržiūrintiems neteisingai adresuotas siuntas ir bandantiems patikslinti gavėjų adresus, pagelbsti penkiaženkliai pašto kodai, tačiau gyventojai ir juos ne visada užrašo – galbūt dalis nežino apie 2004 metais sausio 1 dieną pasikeitusią pašto kodų sistemą, kita dalis gyventojų galbūt nenori ieškoti naujų pašto kodų Lietuvos pašto tinklalapyje, sužinoti juos paštuose arba tiesiog naudojasi senomis klientų adresų duomenų bazėmis su dar nepakeistais senais pašto indeksais“, – pasakojo Lietuvos pašto filialo Pašto pervežimo centro direktoriaus pavaduotoja Janina Semėnaitė.
Iš daugiau kaip 40 tūkst. per vienkartinį tyrimą Lietuvos pašto tirtų paprastųjų pašto siuntų apie 62 proc. buvo nurodyta su nauju pašto kodu, 10 proc. – su senu pašto indeksu, o 28 proc. – iš viso be pašto kodo ar indekso.
Daug problemų kyla didžiųjų Lietuvos miestų verslo centruose, kuriuose tuo pačiu adresu būna įsikūrusios keliolika ar keliasdešimt skirtingų įmonių – nenurodžius tikslaus įmonės pavadinimo, laiškas gali pavėluotai pasiekti gavėją, sugrįžti siuntėjui, arba „pasiklysti“.
Pagal Pašto taisykles, neįteikta pašto korespondencija, neturinti ir siuntėjo adreso, grąžinama į siuntą išsiuntusį paštą ir ten saugoma vieną mėnesį, o pasibaigus jos saugojimo laikui – priskiriama prie neįteiktos korespondencijos ir siunčiama saugoti į apskrities centrinį paštą. Jeigu gaunamas dokumentais pagrįstas prašymas arba pašto tarnybinis raštas atiduoti laikomą pašto korespondenciją siuntėjui arba gavėjui, ji perduodama grąžinti ar persiųsti. Vėliau neįteikta pašto korespondencija perduodama valstybės nuosavybėn. Pašto įstatymas numato, kad už pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn, pašto paslaugų teikėjai neatsako.
Todėl Lietuvos paštas ragina gyventojus ir įmonių darbuotojus atidžiai ir atsakingai adresuoti siunčiamą pašto korespondenciją. Svarbi ne tik gavėjo pavardė, pareigos, įmonės pavadinimas, tikslus adresas, bet ir miesto ar rajono savivaldybės pavadinimas ir teisingas pašto kodas – tai palengvina ir pagreitina pašto darbuotojų darbą, o svarbiausia – leidžia laiku pristatyti gavėjams siunčiamą pašto korespondenciją, sakoma pranešime spaudai.
