Pastaraisiais metais Lietuvoje per metus parduodama apie 500 tūkst. vienetų kontraceptinių priemonių, rodo vaistinės duomenys. Iš jų pernai Lietuvoje parduota 418 tūkst. vnt. priemonių, įsigytų su receptu, 85 tūkst. – skubiosios kontracepcijos priemonių. Lyginant su 2014 m., skubiosios kontracepcijos priemonių parduota 10 proc. daugiau. Bene labiausiai, 30 proc., pernai išaugo kontraceptinių spiralių pardavimai.
„Nors daugėja porų, kurios rūpinasi šeimos planavimo priemonėmis iš anksto ir nuosekliai, skubiosios kontracepcijos vartojimo kiekiai išlieka labai dideli. Tai galima sieti su vis dar nepakankamomis žiniomis apie šeimos planavimo priemones ir jų poveikį. Įtakos turi ir viešojoje erdvėje apie kontraceptines priemones pateikiama gana prieštaringa informacija“, – teigia vaistininkė Audronė Levickienė.
Ji pastebi, kad vis dar ne visi drįsta tokiu intymiu klausimu kaip šeimos planavimas kreiptis į specialistus: „Galbūt į gydytojus ne visada kreipiamasi ir būkštaujant, kad vizito teks ilgai laukti, stovėti eilėse. Juk dažnai atsakymą į rūpimą klausimą norime gauti čia ir dabar“, – svarsto A. Levickienė.
Užuot planavę, „gesina gaisrą“
Geriamosios kontraceptinės tabletės, spiralės, kontraceptiniai žiedai ar injekcijos Lietuvoje parduodamos tik pateikus gydytojo receptą. Be recepto vaistinėse galima įsigyti prezervatyvų, spermicidinių kremų, vietinio naudojimo žvakučių, makšties tablečių, naudojamų prieš lytinį aktą, arba skubiosios kontracepcijos priemonių, vartojamų po nesaugaus lytinio akto.
Nors dalis kitų kontraceptinių priemonių taip pat gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį, vis dėlto stipriausią šalutinį poveikį turi skubiosios kontracepcijos priemonės. Todėl šios priemonės turi būti vertinamos kaip kraštutinė apsisaugojimo nuo nėštumo priemonė ir jokiu būdu neturėtų būti vartojamos kaip nuolatinis šeimos planavimo metodas.
„Reikėtų iš anksto pasirūpinti organizmą labiau tausojančiais metodais. Užuot gesinant gaisrą, vartojant ekstrinę kontracepciją, derėtų planuoti ir naudoti kartu su ginekologu pasirinktas priemones, tinkamiausias konkrečiai moteriai, įvertinus jos poreikius ir organizmo ypatumus“, – pabrėžia A. Levickienė. Skubioji kontracepcija skirta vartoti po nesaugos lytinio akto, kai nebuvo naudojama jokių apsisaugojimo priemonių, plyšus prezervatyvui ar po seksualinės prievartos. Šiuo metu tai vienintelė priemonė, apsauganti nuo nėštumo jau po nesaugių lytinių santykių.
Ginekologo konsultaciją patiki draugei
Ilgalaikio naudojimo priemonės rekomenduojamos ir paprastai pasirenkamos vyresnių moterų. Jos dažnai yra labiau patyrusios ir labiau užtikrintos dėl savo sprendimo. Be to, tokių priemonių implantavimui visuomet būtina medikų pagalba.
Hormoninės kontraceptinės tabletės rekomenduojamos jaunoms ir labiausiai nuo nėštumo apsisaugoti suinteresuotoms moterims iki 30 metų.
Tiesa, pasak A. Levickienės, pasitaiko, kad moterys nusprendžia vartoti ne gydytojo, o draugės rekomenduotas priemones. Tokiais atvejais vaistininkas gali ateiti į pagalbą: paaiškinti, kokios šeimos planavimo alternatyvos egzistuoja, jų vartojimo principus bei galimą nepageidaujamą poveikį. „Vis dėlto parinkti priemonę, tinkamiausią konkrečiam moters organizmui, turėtų būtent ginekologas“, – primena vaistininkė.
Pirkdami drovisi
Šeimos planavimo priemonėmis rūpinasi tiek moterys, tiek vyrai. Jei priemones perka vyras, papildomos informacijos žinoti nebūtina tik, jei perkama kontracepcija su gydytojo išrašytu receptu. Kiek kitaip, perkant skubiosios kontracepcijos tabletes.
„Dažnai apie jų vartojimą ir galimą šalutinį poveikį žinių neturima. Tokiu atveju, geriau, kad į vaistinę ateitų pati moteris. Kadangi vyrų ir moterų organizmas skiriasi, vyrai ne visada supranta, įsimena jiems suteikiamą informaciją. Tuomet labai svarbu, kad jie primintų savo mylimosioms perskaityti informacinį lapelį“, – pabrėžia A. Levickienė.
Specialistė pastebi, kad drovumo ir gėdos ženklų, kalbant apie šeimos planavimą, – vis mažiau: „Gal tik vyrai kartais drovesni, pirkdami geriamas kontraceptines tabletes ar prašydami skubiosios kontracepcijos tabletės. Po truputį suvokiama, jog kontraceptinių priemonių pirkimas neturėtų kelti nejaukumo. Tai atsakingo, suaugusio žmogaus požymis“.
Viena iš prigimtinių žmogaus teisių
2012 metais Jungtinės Tautos kontraceptikus paskelbė viena iš prigimtinių žmogaus teisių. Visos kontraceptinės priemonės skiriasi sudėtimi, naudojimo būdu, patikimumu ir veikimo trukme. Kontraceptinės priemonės yra nuolatos tiriamos ir tobulinamos.
Dažniausiai kontraceptinės priemonės diferencijuojamos pagal naudojimo būdą. Patikimiausios yra ilgalaikio naudojimo priemonės – implantai, hormoninės ar varinės spiralės. Jų veiksmingumas siekia daugiau nei 99 %.
Kontraceptinės tabletės, pleistrai ar makšties žiedai pasižymi 91–94 % patikimumu. Barjeriniai kontraceptikai (gaubtuvėliai, diafragmos, spermicidai, prezervatyvai) ir natūralaus šeimos planavimo metodai (nutrauktas lytinis aktas arba vaisingumo stebėjimo metodas) užtikrina 72–82 % apsaugą.
