Kaip alaus ar vyno žinovai, natūralaus mineralinio vandens mėgėjai, nuolat vartojantys įvairių rūšių mineralinius vandenis, ima jausti skirtingus jų skonius. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad tik 26 proc. apklaustųjų mineralinį vandenį renkasi pagal skonį.
„Sovietmečiu susiformavo nuomonė, kad paragavus mineralinio vandens turi būti juntamas intensyvus kartumas ar sūrumas, tačiau šiandien tai klaidinga nuostata, – teigia Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas. – Sovietų Sąjungos teisės aktuose buvo suvienodintos sąvokos „geriamasis mineralinis vanduo“ ir „geriamasis gydomasis vanduo“. Tokį terminų painiojimą nulėmė standartų kriterijų pasirinkimas, o standartuose tuomet išvis nebuvo kriterijų natūraliam mineraliniam vandeniui.“
Pagal turimų mineralinių medžiagų kiekį natūralus mineralinis vanduo, kurį galima įsigyti parduotuvėse, yra skirstomas į tris grupes: mažos mineralizacijos (jame ištirpusių mineralų kiekis neviršija 500 mg/l), vidutinės mineralizacijos (nuo 500 mg/l iki 1500 mg/l mineralų) ir didelės mineralizacijos (daugiau nei 1500 mg/l) mineraliniai vandenys.
„Į butelis išpilstyto, bet iš to paties gręžinio išgauto vandens skonis turi būti vienodas, nes jame ištirpęs toks pats mineralinių medžiagų kiekis, – tikina Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. – Taip pat reikėtų žinoti, kad mineralinio vandens skonis priklauso ir nuo vandens temperatūros gręžinyje.“
Hidrogeologas pastebi, kad Gruzijos ir Čekijos gręžiniuose temperatūra yra gerokai aukštesnė nei Lietuvoje, jie turi sieros kvapą, todėl ir į butelius išpilstytas mineralinis vanduo turi specifinį skonį ir kvapą.
Asociacijos vadovo G. Morkūno nuomone, kiekvienas vartotojas, rinkdamasis mineralinį vandenį, turi vadovautis savo poreikiais. Jie gali būti įvairiausi: praturtinti organizmą mineralinėmis medžiagomis karštą vasaros dieną arba po fizinio krūvio ar tiesiog numalšinti troškulį. Galbūt kas nors nori ir organizmą išvalyti gerdamas daug vandens, o gal netgi paskatinti tam tikras organizmo funkcijas.
G. Morkūnas lietuviško mineralinio vandens populiarumą ir išskirtinumą siejo su jo įvairove . Lietuvoje jis išgaunamas ir parduodamas nuo mažos iki didelės mineralizacijos.
Mineralinio vandens skoniui įtakos turi ir karbonizacijos laipsnis. Vanduo gali būti gaivus ir lengvas ar maloniai rūgštokas, netgi gali būti truputį kartus ir su kalkiniu poskoniu. Tiesa, angliarūgštė ne pagerina vandens skonį, o padeda išlaikyti skonį, kurį jis turėjo ištryškęs iš gelmės.
