Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Kaliningrado srityje, Rybačio miestelyje, atidarius tarptautinį upių pasienio kontrolės punktą ir patvirtinus sienos kirtimo tvarką, Lietuvos buriuotojai pagaliau gali pramogauti ir kaimyninei šaliai priklausančioje marių dalyje. Tačiau pageidaujančiųjų kol kas nėra daug.
Pasimėgauti buriavimu kaimyninės šalies Kuršių marių pusėje ir pasigrožėti jų krantais lietuviai gali apie kelionę informavę Rybačio uosto kapitoną ir Lietuvos valstybės sienos apsaugos specialistą.
„Informacija apie planuojamą plaukimą turi būti pateikta prieš 36 valandas, patikrinta – prieš 24 valandas, ir ne vėliau kaip prieš 8 valandas buriuotojai ar pramoginių laivų kapitonai yra informuojami, ar jiems buvo suteikta galimybė plaukti“, – aiškina Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos vadas Vytautas Sakevičius.
„Mes ilgai laukėme tos žinios, nes ten yra didesnės marios, didesnės buriavimo perspektyvos pasidžiaugti gamta“, – teigia Nidos gyventojas, buriuotojas Zigfridas Kairys.
Tokia galimybė atsirado nuo birželio vidurio, kai Rybačio pasienio kontrolės punkte buvo sukurta tam būtina infrastruktūra ir pasirašyta sienos kirtimo tvarka. Tačiau kol kas, pasak pasieniečių, norinčiųjų nėra daug. Mat kertant Rusijos Federacijos sieną vis tiek būtina viza, o plaukti leidžiama tik sportiniams, buriniams ir pramoginiams laivams.
„Mes dabar darome įvairius žygius, prašome mūsų Užsienio reikalų ministerijos, prašome Rusijos pusės, kad sutartis būtų peržiūrėta ir pakoreguota, jog ir keleiviniai laivai galėtų ten vykti. Mes labiausiai ir norėjome, kad atsirastų vandens maršrutas Rybačius-Nida, Rybačius-gal Klaipėda arba Zelenogradskas-Nida ir pan.“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringos meras teigia, jog dar supaprastinus ir sienos kirtimo tvarką, kad buriuotojams nereikėtų pranešti apie kelionę prieš pusantros paros, gerokai suaktyvėtų vandens turizmas abiejose šalyse. Daugiau turistų iš kaimyninės šalies sulauktų ir Neringa.
