Vairuotojas, kiekvieną savaitę į Angliją išvežantis pilną mikroautobusą lietuvių, šį procesą vadina nebe emigracija, o evakuacija. „Kas Lietuvoje? Karas? Kam žmonėms čia kentėti, kai gali gyventi normaliai?“, — klausia, bet atsakymo nelaukia mikroautobuso vairuotojas, kurio pragyvenimo šaltinis — išvežti lietuvius iš Lietuvos.
Keturios paros be miego
Su mikroautobuso vairuotoju galime susitikti tik po paros, kai jis grįžo iš eilinio reiso. Keturias paras — už vairo be miego. Kai grįžta namo, krenta lyg užmuštas maždaug parai.
Tris paras — Lietuvoje. Tada vėl į keturių parų reisą — į Angliją per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, gabaliuką Prancūzijos, Lamanšo sąsiaurį. Didžioji dalis keleivių važiuoja į Angliją, vienas kitas lieka Vokietijoje, Belgijoje.
Išvežioja keleivius, kur kam reikia po Angliją, pasikrauna siuntinių į Lietuvą, norinčių paatostogauti Lietuvoje ir vėl atgal didžiuoju evakuacijos keliu.
Mikroautobusą vairuoja pasikeisdami su draugu. Vienas tokios kelionės neatlaikytų. Bet kai nevairuoja, vis tiek nesiseka numigti.
„Kiek gali pamiegoti sėdėdamas autobuse? Valandą — ne daugiau“, — sako vyras.
Į Angliją važiuoja pilnu devynių vietų mikroautobusu, bagažinė vos užsidaro nuo lagaminų ir maišų. Į Lietuvą suka daugiau lagaminų su lauktuvėmis, nei žmonių. Jie dažniausiai grįžta į Lietuvą tik trumpų atostogų.
Nelinksmos išgertuvės
„Kartais labai linksma būna visą kelionę, jeigu kompanija geria visą kelią beveik dvi paras be perstojo“, — juokėsi vairuotojas. Vėliau priduria, kad iš tikrųjų tokių kelionių nuotaika būna slogi.
„Ko džiaugtis? Kad negali žemėje, kurioje gimei ir užaugai, kur tavo giminės ir namai, gyventi?“, — bendras tokių kelionių nuotaikas pasakojo vairuotojas.
Jis mato — kelionės metu būna ir verkiančių, ir besijuokiančių keleivių.
„Ypač pagyvenusios moterys ieško, kam išsiverkti ant peties. Kol įveikiame visą kelionę, sužinau bent kelių žmonių viso gyvenimo istorijas. Vairuotojas esi lyg psichologas, lyg kunigas“, — pasakojo vairuotojas.
Kokias gyvenimo istorijas pasakoja išvykstantys iš Lietuvos žmonės? Keikia Lietuvą?
„Išpažintis visur ir visada yra paslaptis. Žmonės atveria širdį ne tam, kad apie jų gyvenimus pliurpčiau visiems“, — pykteli vairuotojas.
Karas
„Kas Lietuvoje? Karas? Kam žmonėms čia kentėti, kai gali gyventi normaliai? Jei būtų karas, suprasčiau, tada galima kovoti, kentėti. Ir kovotume. Dabar žmonės nemato dėl ko kentėti“, — žino vairuotojas.
„Kam nešioti kažkieno dėvėtus rūbus Lietuvoje, jeigu svetimoje šalyje gali apsirengti naujais? Galvojat, nekerta žmonėms per smegenis toks antrarūšis gyvenimas Lietuvoje su kažkieno jau dėvėtomis kelnėmis?“, — bėrė be perstojo klausimus mikroautobuso vairuotojas.
Todėl jo nuomone, ir važiuoja žmonės iš Lietuvos šeimomis — nuo 5-erių iki 75-erių metų. Vos pradinę baigę moklus ir su aukštojo mokslo diplomais.
Vyras šiuo verslu užsiima nuo pavasario. Anksčiau remontuodavo automobilius viename servise. Naują verslą vyras pasirinko draugo paragintas.
Draugas jau keleris metus tuo užsiima. Uždirba tiek, kad seną mikroautobusą netrukus pasikeitė į dviejų metų senumo.
„Spjoviau ir aš į tą mašinų remontą, į dulkes, tepalus, varžtelius. Vežti lietuvius iš Lietuvos — žymiai geresni pinigai“, — be sentimentų sako vyras.
Už vieno keleivio nuvežimą gauna 300 litų. Paprastai tokiose kelionėse bilietas — tik į vieną pusę. Papildomai — nuo 60 iki 150 litų — kainuoja bagažas.
Kol apie valandą kalbamės, pokalbį nutraukia trys keleivių, norinčių važiuoti į Angliją, skambučiai.
Mokesčiai
Tik pasiteiravus apie tai, kiek mokesčių valstybei sumoka už parduotus bilietus, suprantame, kodėl vyras atsisakė pasakyti net savo vardą.
„Kokie bilietai? Mokesčių Lietuvoje žmonės nemoka todėl, kad turėtų atiduoti pusę viso uždarbio. Argi ir ne nuo žvėriškų mokesčių lietuviai bėga į kitas šalis?“ — aiškina vairuotojas.
„Kai Lietuvoje po “evakuacijos“ liks ne trys milijonai, o kokie penki šimtai tūkstančių, gal tada kas susimąstys, kad negalima tokių nesąmonių su įstatymais ir mokesčiais krėsti, taip dusinti žmones“, — tiki vairuotojas.
Vadinasi, keleiviai, emigruojantys į užsienį mikroautobusais nėra nei drausti, nei saugūs? „Kodėl turėčiau kažką aiškinti ir kirsti paskutinę šaką, ant kurios pats sėdžiu“, — už klausimą pykteli vairuotojas.
Greitis
Į susitikimą prie vieno iš Šiaulių garažų vairuotojas atlėkė toli gražu ne leistinu greičiu.
„Visą laiką laikau maždaug 120 kilometrų per valandą greitį kelionėse į Angliją. Jeigu šliauši, nespėsi net per keturias paras susisukti. Pristabdau nebent prieš greičio matuoklius. “Autobanuose“ gali lėkti, kiek nori. Daugiau 140 nevarau — autobusui nesveika“, — azartiškai pasakoja vyras.
Vairuotojas prisipažįsta, kad ne visiems keleiviams jauku sėdėti greitį viršijančiame autobuse.
Greičio pedalą lietuvis spaudžia ir dėl konkurencijos. Pagrindine „evakuacijos arterija“ per dieną nurieda dešimtys mikroautobusų su lietuviškais numeriais.
Daug autobusų su Lenkijos, Rumunijos numeriais.
Širdis
Vairuotojui kiek per trisdešimt. Pavažinėjęs pusmetį „evakuodamas“ lietuvius pajuto, kur krūtinėje plaka širdis. Anksčiau širdies jaunas vyras nejausdavo.
Dėl alinančio darbo pradėjo strigti sveikata, kilti kraujo spaudimas.
„Ilgai nei tokių tempų, nei tokių apkrovų neatlaikytų nė vienas. Ėda sveikatą nemiga, įtampa, kai esi atsakingas už kitų žmonių ir savo gyvybes, bet vis tiek rizikuoji“, — prisipažįsta vyras.
„Kaip būtų gerai, jeigu ne išvežti, o parvežti reikėtų lietuvius... Daugelis, žinau, tikrai mieliau grįžtų į Lietuvą, pas savus. Bet kada taip bus?“ — klausia mikroautobuso, išvežančio lietuvius iš Lietuvos vairuotojas.
FAKTAI
2011 metų sausio— liepos mėnesiais iš Lietuvos savo išvykimą deklaravo 33 139 nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
2010 metų sausio— liepos mėnesiais iš Lietuvos išvyko 46 691 asmuo.
Lietuvos statistikos departamento vertinimu, 1990— 2010 metais iš Lietuvos emigravo apie 615 tūkstančių šalies gyventojų.
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
Nuo 2011 metų sausio 1 dienos išvykimą iš Lietuvos deklaravo 1907 šiauliečiai.
* Šiaulių miesto savivaldybės duomenys
Rita ŽADEIKYTĖ
