Dalyvauti atkuriant Irako demokratinės valdžios institucijas galėtų ir Europos naujosios demokratijos valstybės, taip pat - ir Baltijos šalys, teigia teigia JAV nevyriausybinio NATO komiteto vadovas Bruce'as Jacksonas (Briusas Džeksonas).
Lietuvoje viešintis B.Jacksonas BNS korespondentui komentavo galimą Irako valstybės raidą po planuojamos JAV ir sąjungininkų karinės operacijos, kuria siekiama priversti Bagdado režimą nusiginkluoti ir nuversti pasauliui pavojų keliančią Saddamo Husseino diktatūrą.
"Daug žmonių, dalyvavusių atkuriant demokratiją Europoje, dabar rūpinasi Iraku", - sakė B.Jacksonas. Jis paminėjo garsius Europos intelektualus - Čekijos eksprezidentą Vaclavą Havelą ir buvusį Lenkijos užsienio reikalų ministrą Bronislawą Geremeką.B.Jacksono teigimu, padėti plėtojant demokratiją Irake galėtų Vilniaus grupės, tarp jų - ir Baltijos - valstybės, turinčios nesenos patirties iš praėjusiojo dešimtmečio, kai šioms šalims "teko atkurti įstatymus ir tvarką, įveikti senų režimų palikimą".
Komentuodamas pastaruosius nesutarimus tarp JAV ir Prancūzijos bei Vokietijos dėl politikos Irako atžvilgiu, B.Jacksonas pavadino tai "šeimyniniu ginču virtuvėje"."Tai ne geopolitinė, o tik diplomatinė krizė, kuri aiškiai laikina ir greitai baigsis. Diplomatinės tarnybos gan smarkiai viena kitą talžo, labai emocingai dalyvauja kai kurios personalijos", - sakė B.Jacksonas, kuris taip pat yra vienos įtakingiausių JAV nevyriausybinių užsienio politikos organizacijų - Užsienio ryšių tarybos (Council on Foreign Relations) - narys. Jo teigimu, ginčą lėmė Vokietijos ir Prancūzijos vidaus politinės realijos.
Praėjusią savaitę septynias pakviestąsias NATO nares ir tris kandidates vienijanti vadinamoji Vilniaus grupė paskelbė pareiškimą, raginantį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priversti Iraką nusiginkluoti.
Dar anksčiau aštuonių NATO narių Europoje lyderiai paskelbė laišką, remiantį JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo Bušo) poziciją dėl Irako. "Aštuoneto" laiške reiškiama parama JT Saugumo Tarybos rezoliucijai, reikalaujančiai, kad Irakas visiškai nusiginkluotų. JAV ketinimams karine jėga priversti Iraką vykdyti savo įsipareigojimus sunaikinti masinius ginklus kategoriškai nepritaria JT Saugumo Tarybos narės Prancūzija ir Vokietija.
Briuselyje šią savaitę kelias dienas be rezultatų vyko NATO šalių ambasadorių pasitarimas, ieškant išeities iš rimčiausios per pastaruosius dešimtmečius Aljanso krizės, kai NATO sąjungininkės Prancūzija, Vokietija ir Belgija vetavo pasiūlymus dėl papildomų karinių priemonių Turkijai apginti, jeigu kiltų karas prieš Iraką. Prancūzija ir Vokietija nesutinka su JAV ketinimais panaudoti karinę jėgą prieš Iraką, neturint tam Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pritarimo.
Praėjusią savaitę Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad Lietuva remia visas įmanomas taikos su Iraku paieškas, tačiau, prasidėjus karinei operacijai, yra pasirengusi suteikti savo pagalbą. Lietuvos URM paskelbė, jog Lietuva remia JAV formuojamą tarptautinę koaliciją prieš dabartinį Irako režimą.
Diktatoriaus Saddamo Husseino vadovaujamas Irakas pastarąjį dešimtmetį kėlė pasaulio susirūpinimą dėl, kaip įtariama, vykdomų masinio naikinimo ginklų programų.
