Vis dėlto, jeigu tikėsime oficialia statistika, vidutinis lietuvis suvartoja daugiau prekių ir paslaugų nei kaimyninių šalių gyventojai.
Kaip rodo naujausi „Eurostat“ duomenys, atsižvelgus į perkamąją galią, Lietuvoje jau praėjusiais metais asmeninio vartojimo indeksas vienam gyventojui sudarė 88 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Šis rodiklis gautas įvertinus visas namų ūkių faktiškai suvartotas prekes ir paslaugas, kurių kainos buvo perskaičiuotos taip, kad atitiktų skirtingą kainų lygį skirtingose šalyse.
Paprastai kalbant, jeigu, pavyzdžiui, degalai (ar kitos prekės ir paslaugos) Lietuvoje daug pigesni nei kitose šalyse, tai net uždirbdami kiek mažiau, lietuviai kuro gali nusipirkti santykinai daugiau.
Pernai asmeninio vartojimo indeksas Lenkijoje sudarė 83 proc., Estijoje – 75 proc., o Latvijoje – 72 proc. ES vidurkio.
Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė netgi kai kurias bendrijos senbuves, pavyzdžiui, Portugaliją (85 proc.), Graikiją (80 proc.), o Ispaniją (91 proc.) jau beveik pavijo.
„Eurostat“ duomenimis, bendrai prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje siekia 82 proc. ES vidurkio.
Tačiau atskirų prekių kategorijų kainų lygis mūsų šalyje jau ir viršijo bendrijos vidurkį.
Pavyzdžiui, maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų, drabužių ar avalynės kainų lygis Lietuvoje jau viršija 100 proc. atitinkamų prekių grupių kainų vidurkį visoje ES.
Tačiau transporto, ryšių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kainų lygis mūsų šalyje dar nesiekia ES vidurkio.
