Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža sako, jog ši organizacija ir toliau sieks, kad Lietuvos jūrininkai savo šalies laivuose turėtų galimybę „augti“ iki kapitonų, teigia „Vakarų ekspresas“.
Vakar Vyriausybė pritarė Lietuvos prekybinės laivybos įstatymo pataisoms, kurios numato, kad Lietuvos laivo įgulą turės sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų. Laivo kapitono ir jo vyriausiojo padėjėjo pareigas galės eiti tik EEE valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, laivo kapitono ir jo vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos piliečiai, o tai esą prieštarauja Europos Sąjungos teisei.
Iš pradžių šių pataisų projektui LJL nepritarė ir reikalavo, kad būtų sudėti saugikliai, idant iš Lietuvos jūrininkų nebūtų atimta galimybė kilti karjeros laiptais ir kad jų nepakeistų pigiau savo darbo jėgą parduodantys, pavyzdžiui, Bulgarijos jūrininkai.
P. Bekėža sakė, jog iš esmės pritarimas pataisoms buvo duotas įsitikinus, kad saugikliai Lietuvos piliečių atžvilgiu sudėti kituose dokumentuose. Pavyzdžiui, pernai antrą pusmetį Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) parengtos diplomavimo taisyklės reikalauja, kad Lietuvos laivo kapitono diplomas būtų patvirtintas Lietuvoje. Be to, Lietuvos kalbos įstatymas vadovaujamas pareigas einantį asmenį įpareigoja mokėti lietuvių kalbą.
Anot pirmininko, bus siekiama, kad užsieniečiai lietuvius ant kapitono tiltelio galėtų pakeisti tik kraštutiniu atveju ir tik laikinai, kol bus surastas tinkamas specialistas Lietuvoje.
Paklaustas, ar LJS pavyks tai padaryti, jeigu Seimas patvirtins tokią pataisą, P. Bekėža atsakė, jog ir dabar Lietuvos laivuose pagal galiojančius įstatymus vienas trečdalis įgulos narių galėtų būti samdomi iš trečiųjų šalių, tačiau nei AB DFDS LISCO, nei AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ to nedaro.
Dalia Bikauskaitė
