Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad velionė nepailsdama kūrė Lietuvą, ne tik augindama ir brandindama naujas muzikologų kartas, bet ir siekdama šalies laisvės ir nepriklausomybės.
„G. Ručytė-Landsbergienė veikė tyliai, bet ryžtingai ir kūrybingai, ir tapo pavyzdžiu, kaip nuosekliais darbais galima nepaprastai daug duoti Lietuvai“, – sakoma Prezidento kanceliarijos išplatintoje G. Nausėdos užuojautoje.
Pasak šalies vadovo, jaunystėje į Sibirą ištremta G. Ručytė-Landsbergienė savo gyvenimu pademonstravo, kad užsispyrimas, sunkus darbas ir tikėjimas šviesesne ateitimi padeda įveikti visas negandas.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo, kad šalis neteko didžios, nuoširdžios ir tikros asmenybės.
„Gyvenimą ji paskyrė prasmingiausios muzikos vystymui, o širdį atidavė sunkiausiai gyvenusiems vaikams, taip rodydama nepamirštamą gerumo ir pozityvumo pavyzdį, laikais, kurie Lietuvai buvo kupini iššūkių. Ponia Gražina Landsbergienė atidavė visas pastangas nepriklausomai Lietuvai, jos laisvai visuomenei vystyti“, – teigia parlamento vadovas.
Premjeras Saulius Skvernelis užuojautoje pabrėžė, kad Lietuva neteko neeilinės asmenybės – talentingos pianistės, daug kartų išugdžiusios pedagogės, dovanojusios savo kūrybą Lietuvai ir jos žmonėms.
„Reikšmingas G. Ručytės-Landsbergienės palikimas – labdaringa veikla ir atsidavimas jai. Šios asmenybės nuopelnus liudija ne vienas garbingas apdovanojimas ir pripažinimas“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos paskelbtoje S. Skvernelio užuojautoje.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neteko šviesaus, laisvei ir kultūrai atsidavusio žmogaus.
„Lietuva neteko nepaprastai šviesaus žmogaus Gražinos Ručytės-Landsbergienės. Tai vardas ir veidas, kuris mūsų atmintyje visada bus greta profesoriaus Vytauto Landsbergio. Tai buvo asmenybė, turėjusi savyje be galo daug meilės Tėvynei, ištikimybės laisvės idėjoms ir nuoširdaus tarnavimo kultūrai, švietimui ir muzikai“, – teigia D. Grybauskaitė.
Didelė netektis mūsų kultūrai
Pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio žmona G. Ručytė-Landsbergienė mirė antradienį eidama 91-uosius metus.
Muzikų bendruomenė gedi antradienį mirusios pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio žmonos, muzikės Gražinos Ručytės-Landsbergienės.
„Tai didelis žmogus. Tai žmogus, kuris gyveno ne dėl turto, ne dėl garbės, ne dėl pinigų, ne dėl intrigų, ne dėl valdžios, bet gyveno dėl idealo, meno, dvasinių dalykų, tokių žmonių labai mažai“, – BNS sakė dirigentas, muzikologas Donatas Katkus.
„Man labai gaila, tai didelė netektis mūsų kultūrai“, – teigė jis.
Jis taip pat pasakojo, kad su G. Ručyte-Landsbergiene buvo pažįstamas nuo 1964 metų, nuolat palaikė ryšį, tačiau pastaruoju metu bendravo daugiau.
„Mano gyvenime ji buvo amžina pažįstama, įvairiais laikais tai arčiau susidurdavom, tai toliau pabūdavom, bet pastaruoju metu bendravimas buvo aktyvus“, – pasakojo muzikas.
Pasak jo, G. Ručytė-Landsbergienė buvo išskirtinė asmenybė, taip pat ir profesionalė muzikoje.
„Ji buvo labai valingas ir principingas žmogus. Svarbiausia – ji buvo labai didelė idealistė. Visa tai, kas susiję su dvasine žmogaus veikla, intelektualiniais dalykais, jai buvo labai svarbu (...) Tai – žmogus, kuris koncertavo su visais geriausiais Lietuvos dainininkais“, – teigė D. Katkus.
Jis taip pat prisiminė, kad šventė G. Ručytės-Landsbergienės 90-metį, tačiau, pasak muziko, tuo metu jos sveikata jau buvo pablogėjusi.
„Ji buvo kaip mama“
Tuo metu Lietuvos dainininkė Judita Leitaitė irgi pasakojo neseniai bendravusi su G. Ručyte-Landsbergiene.
„Ji buvo nuostabus žmogus – kaip mama. Aš jai pasakydavau slapčiausius dalykus, visada mane priimdavo, suprasdavo. Pastaruoju metu gal ne tiek daug bendravau, bet ji man buvo toks pavyzdys“, – BNS sakė solistė.
„Labai nuoširdi, labai vaišinga, nepaprastai gera šeimininkė. Ji tiesiog laikė visus namus ant savo pečių“, – pasakojo J. Leitaitė.
Pastarąjį kartą jos bendravo telefonu, tačiau dainininkė gailisi, kad nepavyko apsilankyti G. Ručytės-Landsbergienės gimtadienyje.
„Ir visai neseniai bendravau. Tiesiog radau senus įrašus, darytus gal 1992 metais, tiesiog klausiau jų ir taip man patiko, aš jai paskambinau. Sakau: ponia Gražina, norėjau leist kompaktinę plokštelę, kur mes įrašėm nuostabią prancūzų muziką. Sako: tu tik, vaikeli rašyk. Ir dar pakvietė į savo gimtadienį, bet aš negalėjau atvažiuot, dabar taip gailiuosi“, – teigė J. Leitaitė.
Apie milžinišką rūpestį dainininkėmis, su kuriomis dirbo G. Ručytė-Landsbergienė, pasakojo ir muzikas D. Katkus.
„Ji labai globojo visas savo dainininkes. Ji buvo ypač šilta. Ji jas tiesiog mylėjo. Tai – žmogaus moralės ir dvasinio gyvenimo lygis, ji buvo puikus žmogus savo dainininkams, kurie irgi buvo labai puikūs“, – sakė D. Katkus.
Pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio žmona G. Ručytė-Landsbergienė mirė antradienį eidama 91-uosius metus.
