.jpg)
Dar pavasarį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pakvietė teikti prašymus kompensacijai sunaikinus seną taršų automobilį įsigyti „tvaresnę“ transporto priemonę. Gyventojai galėjo rinktis iš kelių variantų: pigiau įsigyti elektromobilį, mažiau taršų automobilį arba metinį viešojo transporto bilietą, dviratį, paspirtuką, mopedą ar motociklą.
Daugiausia dėmesio sulaukė kompensacijos dviračiams bei paspirtukams – prašymų sulaukta tiek, kad buvo skiriamos papildomos lėšos. Iš viso šiai priemonei buvo skirta 11 mln. eurų.
Gerokai mažiau buvo siunčiančių prašymus elektromobilių ar taršių automobilių kompensacijoms. Pasak APVA, šioms kompensacijoms gyventojams buvo skirta iš viso 10 mln. eurų. Daugiau nei pusė jų, beveik 5,5 mln., liko nepanaudota.
Rinkosi dviračius, o ne elektromobilius
Kaip skelbia APVA, prašymų skaičiui įtakos turėjo ir karantinas – gruodžio mėnesį, paskelbus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, jų sumažėjo net tris kartus.
Kompensuoti elektromobilius per visus metus panoro 652 žmonės. Didžioji dauguma prašomų kompensuoti automobilių buvo naudoti, naujų buvo įsigyta virš 160. Taip pat buvo skelbiama ir parama įsigyti elektromobilius verslui, dėl jos kreipėsi 79 įmonės.
Palyginimui, paraiškų gauti kompensaciją dviračiams, paspirtukams ar viešiesiems bilietams buvo gauta virš 12 tūkst., taršiems automobiliams – 2762.
APVA komunikacijos specialistė Austėja Jonaitytė sako negalinti teigti, jog elektromobilių kompensacijos priemonė buvo nepopuliari, tačiau ji tikrai sulaukė gerokai mažiau dėmesio nei kitos.
„Priežasčių yra keletas. Visų pirma, elektromobiliai yra nepigi prekė. Infrastruktūra (įkrovimo stotelės) mūsų šalyje dar nėra taip gerai išvystyta kaip kitose šalyse.
Taip pat šios finansinės priemonės yra skelbiamos pirmą kartą mūsų šalyje, tai yra naujovė. Žmonės dar „jaukinasi“ šią paramą, gilinasi į paraiškų teikimo sąlygas ir panašiai. Be to, pandemija ir karantinas taip pat turi tam įtakos. Žmonės galbūt didelius pirkinius linkę atidėti“, – komentuoja A. Jonaitytė.
Pasak APVA atstovės, kol kas neaišku, kaip bus naudojami nuo šių pagalbos priemonių užsilikę pinigai bei ar planuojama kompensacijas atnaujinti ir šiais metais.
APVA duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje sunaikinta beveik 16 tūkst. senų transporto priemonių, o registruotų elektromobilių skaičius siekia rekordą – 731 naudoti ir 453 nauji elektromobiliai. Tai esą daugiausiai kada nors registruotų Lietuvoje elektromobilių skaičius per metus.
Trūksta infrastruktūros
Naudotų automobilių prekybos portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Daubaras tv3.lt vardija panašias priežastis dėl lietuvių mažo susidomėjimo elektromobiliais. Jo teigimu, pagrindinis trukdis – didelės kainos, kurios yra įkandamos tikrai ne kiekvienam.
„Pagrindinė priežastis ir toliau lieka didelis kainos laiptas. Ne tik iki elektromobilio įsigijimo, bet pirmiausiai iki naujo automobilio įsigijimo – naujas automobilis perkamas vienu iš dešimties atvejų.
Šiam laipteliui perlipti subsidijų gali būti per maža. Didesnį efektyvumą jų augimas galėtų turėti įmonėms – šios dažniau įsigyja naujus automobilius, vertina visus išlaikymo kaštus, pasirinkimas labiau pasvertas, mažiau emocinis. Jeigu pritaikius subsidiją išlaidos elektromobiliui bus mažesnės nei benzininio – elektromobilių daugės“, – sako G. Daubaras.
Jo teigimu, labiau išvystyta galėtų būti ir elektromobilių infrastruktūra. Kol kas Lietuvoje esą labiausiai trūksta įkrovimo stotelių.
„Trūksta tiek greito įkrovimo stotelių, tiek įkrovimo stotelių apskritai. Tikėtina, kad teigiamai elektromobilių pirkimo statistiką galėtų paveikti ir lengvatos asmeninių pakrovimo stotelių įsirengimui, jeigu tokios bus”, – sako portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas.
Susisiekimo ministerija skelbia ateinančiais metais planuojanti skatinti elektromobilių naudojimą šalyje ir pildyti infrastruktūrines spragas.
„Numatomos tokios priemonės kaip viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos sukūrimas, elektromobilių įsigijimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įsigijimo/įrengimo skatinimo tvarkos nustatymas, savivaldybių elektromobilių įkrovimo infrastruktūros planų parengimas/atnaujinimas, mažos taršos transporto zonų miestuose nustatymas ir kita“, – rašoma tv3.lt ministerijos atsiųstame komentare.
Automobilių tarša išlieka problema
G. Daubaras atskleidžia, jog per pastaruosius metus portale „Autoplius.lt“ buvo patalpinta 600 elektromobilių skelbimų. Mums labiau įprastų dyzelininių arba benzininių automobilių parduodama buvo gerokai daugiau.
„Autoplius.lt“ atstovo nuomone, valstybės skiriamos subsidijos galėtų būti didesnės naudotiems elektromobiliams, taip pat ir iš tinklo įkraunamiems hibridiniams automobiliams: „Šie yra lengviau perkami, todėl su valstybės pagalba, taptų pasiekiami jau didesniam žmonių skaičiui bei matytume palaipsnį parko atsinaujinimą, švarėjimą”.
Didžiausią dalį, 38 proc. Lietuvoje registruotų transporto priemonių sudaro automobiliai, kurių emisija yra 151-200 g/km. Automobiliai su emisijomis iki 115 g/km yra laikomi mažiausiai taršiais, jie nėra apmokestinami taršos mokesčiu. Tokių šalyje registruota vos 15 proc.
Labiausiai taršūs – seni automobiliai. Pasak G. Daubaro, lyginant su 2019 metais, pernai Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius atjaunėjo 20 dienų ir šiuo metu siekia 15 metų.
„Pokytis, tiesa nedidelis, matosi. O kiekvienais metais elektra varomų automobilių nuperkama vis daugiau. Žinoma, imant viso Lietuvos automobilių parko mastu skaičiai nėra dideli, tačiau jie auga kasmet, kas rodo pozityvias prognozes.
Kad taip vyktų toliau, gali prisidėti ir valstybės subsidijos bei pakrovimo stotelių infrastruktūros gerinimas. Turės įtakos ir tai, kuomet daugiau naudotų elektromobilių pateks į rinką, nes kol kas jų pasiūla taip pat yra mažoka”, – apie šalies automobilių parko taršos mažinimą kalba „Autoplius.lt“ atstovas G. Daubaras.
Sausį surinkti beveik 2 mln. eurų taršių automobilių mokesčio
Lietuvoje nuo 2020 metų liepos 1-osios galiojant taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą per septynis mėnesius surinkta 17,35 mln. eurų, rodo įmonės „Regitra“ duomenys.
Šiemet per sausį mokesčio surinkta 1,93 mln. eurų – tai mažiausia mėnesio suma per šio mokesčio galiojimą. Pernai kas mėnesį į biudžetą buvo surenkama vidutiniškai po beveik 2,6 mln. eurų.
Iš viso sausį apmokestinta 14,5 tūkst. automobilių iš 19,6 tūkst., kuriems buvo nustatytas anglies dioksido (CO2) kiekis. 5,1 tūkst. automobilių mokestis netaikytas, nes CO2 dydis neviršijo leistino 130 gramų kilometrui kiekio. Daugiausia, 71,2 proc., lengvųjų automobilių, kurių CO2 kiekis viršijo normą buvo varomi dyzelinu, o benzinu – 21,2 procento.
„Regitros“ duomenys rodo, kad pernai tiek daug dyzeliną naudojančių taršių automobilių, turėjusių mokėti mokestį, registruota nebuvo. Jų vidutiniškai per mėnesį buvo apmokestinta 65-69 proc., o benzinu – 24,3-28,7 procento. Pernai taršių automobilių mokesčio surinkta 15,42 mln. eurų. Kiekvieną mėnesį jo buvo surenkama po 2,24-2,94 mln. eurų.
Taršių automobilių mokestis Lietuvoje galioja nuo 2020 metų liepos. Naujoji Vyriausybė taršių automobilių mokestį yra žadėjusi peržiūrėti. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS sakė, kad pakeitimai Seimui bus pateikti pavasario sesijoje. Seime taip pat yra registruota Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisa, kurias automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų siūloma pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.
Automobilių registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.
