Apie tai, kiek Lietuvoje veikia sušių barų ir kebabų kioskų, bei kiek turkų ir japonų gyvena Lietuvoje, buvo rašyta pirmoje straipsnio dalyje. Antroje skaitykite apie konkurenciją plėtojant sušių verslą bei kebabų verslininkų nenorą viešinti savo verslo detalių.
Konkurencija per didelė
Anot „Sushi House“ vadovo A. Bimbaro, Lietuvai nereikia tiek sušių barų, kiek jų yra dabar, nes ne visi jie tinkamai daro sušius.
„Nebereikia daugiau sušių barų Vilniuje, jų tikrai užtenka. Reikia galvoti kažką naujo. Negali plėstis ši rinka tiek, kad paskui atsitiktų taip, kaip su nekilnojamojo turto burbulu. Jų jau dabar yra daug, klientas yra labai išlepęs ir vien tik atidarydamas sušių barą, tu jau niekuo nenustebinsi, dar, neduok Dieve, būsi prastesnis už kitą“, – svarstė A. Bimbaras.
„Sushi House“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Konkurencija iš tikrųjų yra didelė, kadangi sušių barų su išsinešimo koncepcija yra labai daug, bet klientas atsirenka. Iki šios dienos išsaugome gerą kokybės ir kainos santykį. Negaliu pasakyti nieko blogo apie konkurentus, nes jie duoda stimulą dirbti ir tobulėti, bet kai kurie atsidaro, neišsaugo kokybės, o žmonės patys atsirenka“, – kalbėjo E. Rauličkytė
„Sushi Express“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Abu pašnekovai, klausiami, kas vis dėlto sušių versle yra sudėtingiausia, vardijo skirtingus dalykus.
„Sušių verslas yra labai nepastovus – su nuosmukiais, pakilimais... Aišku, patirti didelių nuostolių nelabai realu, nes pati sušio savikaina nėra didelė, tačiau daug ir neuždirbi, labai nepalaviruosi. Kadangi konkurencija didelė, kainos yra nustatytos nebyliu susitarimu tarpusavyje, jos tarp visų sušių barų yra daugmaž vienodos. Tai reiškia, kad jeigu pakelsi kainą, pas tave klientas neis“, – sakė A. Bimbaras. Jo teigimu, pagrindinis tokio verslo pavojus ir sudėtingumas tas, kad dirbama su žalia žuvimi.
„Apsinuodijimų tikimybė yra pats didžiausias rizikos faktorius“, – paaiškino jis.
„Sushi Express“ sušistė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Sudėtingiausia apmokyti „sušistą“, – jam oponavo „Sushi Express“ marketingo vadovė E. Rauličkytė. – Vieno žmogaus parengimas užtrunka apie pusmetį. Visiškai su sušiais nedirbusiam asmeniui negalima leisti dirbti bare.“
Kiek pradinių investicijų toks verslas reikalauja, pašnekovai atskleisti nenorėjo. E. Rauličkytė tik patvirtino, kad toks verslas yra pelningas, A. Bimbaras į šį klausimą atsakė užuomina: „Galiu tik atskleisti, kad tokio baro įsirengimas kainuotų pigiau nei picų kavinės atidarymas.“
Kebabų pardavėjams dėmesio nereikia?
„Balsas.lt Savaitei“ pabandžius susisiekti su kebabų kioskų Lietuvoje savininkais, visi lyg vienas kartojo, kad apie savo verslą jiems kalbėti jau atsibodę. „Nenoriu per daug dažnai rodytis spaudoje, dėmesio ir reklamos mums ir taip užtenka“, – aiškino vieno kebabų tinklo generalinis direktorius, nepanoręs viešinti savo pavardės.
Kebabinė (nuotr. SCANPIX)
Tiesa, internete pavyko surasti netgi keletą panašaus pobūdžio skelbimų, siūlančių įsigyti jau veikiančius kebabų kioskus. Jų kainos svyravo nuo 25 iki 30 tūkst. litų.
Kaip teigė vienas internautas, internete paskelbęs parduodantis studentų miestelyje Saulėtekyje veikiantį kebabų kioską, šio verslo receptas paprastas – tereikia įsikurti tokioje vietoje, kurioje žmonių srautas didelis, ir tuomet jau pajamos garantuotos. Tiesa, kaip pažymi kiosko savininkas, norint neblogai uždirbti, būtina kioske dirbti pačiam ir geriau samdomiems darbininkams tokio darbo nepatikėti. „Mažiausi pardavimai – 80 kebabų per dieną“, – skelbime porina kebabų kiosko savininkas ir priduria: „Investavus pinigus į šį verslą, jie atsiperka per maksimalų laiką – 7–8 mėnesius. Jeigu patys dirbsite su tiekimu ir griežtai kontroliuosite darbuotojus, tai per mėnesį išeina apie 4 500 litų pelno. Viską darant tvarkingai šią sumą galima pakelti iki 6000 litų per mėnesį.“ Susigundžiusiems šio verslo įsigijimu, internautas pateikia ir kebabų kiosko kainą – 25 tūkst. litų.
„Parduodame, nes šiam verslui reikia nuolat skirti laiko pačiam. Samdyti vadybininką ir jį kontroliuoti pakankamai sudėtinga ir neapsimoka. Šis pasiūlymas skirtas asmeniui, kuris nori dirbti šioje srityje ir uždirbti minėtą sumą“, – verslo pardavimo priežastį aiškina jis.
„Balsui.lt Savaitei“ pabandžius susisiekti su šio skelbimo autoriumi, nurodytas telefono numeris visą laiką buvo išjungtas, todėl pasikalbėti, deja, nepavyko. Išjungti buvo ir kitų internete panašius skelbimus paskelbusių kebabų kioskų pardavėjų numeriai, todėl taip ir liko neaišku, ar iš tiesų kebabų verslas Lietuvoje vis dar pelningas, ar jau pamažu užleidžia savo pozicijas japoniškos virtuvės delikatesams.