Savame krašte pranašas nebūsi, sako patarlė. Vis dėlto ne vienas pavyzdys įrodo, kad Lietuvoje galima plėtoti netradicinį verslą ir sulaukti pripažinimo ne tik gimtoje šalyje, bet ir užsienyje.
UAB „Diversus LT“ vadovas Dainius Zgrabskis nusprendė plėtoti iš pirmo žvilgsnio įprastą Lietuvoje verslą – pardavinėti batus. Tačiau batai toli gražu ne tokie pat, kokių matote nuėję į bet kurią avalynės parduotuvę. Sukūręs prekių ženklą „My Feltboots. Valenki de Luxe“ D. Zgrabskis siūlo įsigyti veltinių batų, tik idėja primenančių tuos, kuriuos senoliai kadaise avėjo rūsčiomis žiemomis.
„Idėja Lietuvoje pardavinėti tokius batus kilo prieš porą metų, kai dukrai, kuriai tuomet buvo dveji metai, nupirkome veltinukus Rusijoje, – verslo pradžią prisiminė D. Zgrabskis. – Kai eidavome pasivaikščioti, sulaukdavome žmonių reakcijos: tai vieni, tai kiti klausdavo, kur galima įsigyti tokios avlynės. Tada nusprendėme, kad reikia į šalį jų atvežti, ir pradėjome importuoti.“
Pasak verslininko, veltinio batus noriai pirko daugelis – ir madų besivaikantys paaugliai, ir vyresni žmonės, kartais jaučiantys senų laikų nostalgiją. Neilgai trukus veltinukai Rusijoje pabrango kone dukart. Lietuviai, anksčiau noriai pirkę originalius batus, ėmė raukytis dėl padidėjusių kainų. „Nusprendėme, kad galime ne prastesnius batus kurti patys“, – sakė UAB „Diversus LT“ vadovas.
Plėsis į Skandinaviją
Dabartiniai prekių ženklo „My Feltboots. Valenki de Luxe“ veltiniai batai – lietuvių darbas, tiksliau – D. Zgrabskio šeimos verslas. Verslininko žmona kuria originalų batų dizainą, o spalį turėtų būti pristatyta ir nauja avalynės kolekcija. „Sekame mados tendencijas, žvalgomės ir į tekstilės, ir į automobilių pramonę, stengiamės, kad batai būtų madingi, elegantiški. Be to, kreipiame dėmesį į pirkėjų prašymus“, – šypsojosi vyras. Jis pasakojo, kad pirkėjams, pasiteiravusiems, ar galima įsigyti veltinių aksesuarų, tinkančių prie batų, buvo pasiūlyta įsigyti veltinių rankinių.
Derybos su didžiaisiais batų pardavėjais buvo sėkmingos, todėl netrukus veltinukų turėtų atsirasti ir parduotuvėse, o verslininkas mąsto apie plėtrą į užsienį. „Iki kitų metų pabaigos mūsų tikslas yra pasiekti Skandinavijos šalių rinką, – prasitarė jis. – Norisi, kad pasisektų, nes į šį verslą įdėjome ne tik daug darbo, bet ir širdies.“
Ledai iš petražolių
Netoli Vilniaus esančiuose Giedraičiuose yra įsikūrusi nedidukė bendrovė „Naive“. Išvertus iš anglų kalbos kompanijos pavadinimas reiškia „naivus“. Tokia gali pasirodyti ir veikla, kuria užsiima įmonė. „Naive“ gamina tikrą šokoladą ir netradicinių skonių ledus.
Žinant dabartinę skonių įvairovę vargu ar galima tikėtis, kad vartotojus įmanoma kuo nors nustebinti. Bendrovei „Naive“ tai padaryti pavyko. „Gaminome ir tradicinių skonių ledus, tačiau bent kartą per savaitę pasiūlydavome ką nors netradicinio, – pasakojo vaikystę primenančius ledus gaminantis Darius Laurinavičius. – Buvo ir šalavijų skonio ledų, ir bazilikų, ir petražolių, morkų ledų. Beje, morkų skonio ledai buvo labai mėgstami.“
Prekybos centruose nėra
Vyras, anksčiau dirbęs didelėje bendrovėje informacinių technologijų srityje, jau turėjo nedidelį pieno ūkį, kai nusprendė, kad reikia gaminti tokius ledus, kokiais lietuviai džiaugėsi prieš gerus 15 metų. „Ledai turi būti pagaminti iš pagrindinių trijų elementų: pieno, kiaušinių ir cukraus, – aiškino D. Laurinavičius. – Anksčiau ledus gamindavo dideli pieno kombinatai, o dabar šį gardumyną gaminančios kompanijos neturi nieko bendra su pienu. Dabartiniuose leduose greičiau rasite visokių miltelių nei natūralių produktų. Natūralių ledų nėra kur nusipirkti.“
Per dieną „Naive“ gali pagaminti maždaug 3 kilogramus ledų, tai leidžia sukurti įvairiausių skonių. Prekybos centruose šių skanėstų rasti nepavyks, nes pagrindinė gamintojų taisyklė – ledai vartotojus turi pasiekti per parą, kai pamelžiama karvė. Norintieji pasmaguriauti ledų su bazilikais ar morkomis arba suvalgyti porciją tradicinio skonio ledų, pagamintų iš pieno, kiaušinių ir cukraus, jų rasti gali užsisakę didesnį kiekį į darbovietę arba sostinės senamiestyje išvydę ledų vežimėlį.
Dideli būti nenori
Paklaustas, kaip ragautojai vertina tokius ledus, D. Laurinavičius gūžtelėjo pečiais. „Vertinimas, ypač iš vyresnės kartos žmonių lūpų, dažniausiai skamba panašiai – visi sako, kad tai – vaikystės ledai“, – šypsojosi jis. Anot ledų gamintojo, žmonės yra pasiilgę natūralaus skonio, todėl „Naive“ gaminami ledai ypač populiarūs. „Mes neišradome nieko nauja, tik grįžome prie šaknų. Seniau dažna sodyba turėjo pastatą, vadinamą ledaine. Jis buvo skirtas namie gaminamiems ledams saugoti“, – teigė D. Laurinavičius.
Augantis populiarumas neskatina „Naive“ plėsti verslo ir gaminti masinę produkciją. „Esame dirbę didelėse kompanijose, suprantame, kad tai ne mums. Norime, kad šis verslas liktų toks, koks buvo nuo pradžių – idėjinis“, – aiškino pašnekovas.
Gamina laivams
Ne viename pasaulio laive galima aptikti šio to lietuviško. Tai todėl, kad norvegų kompanija „Norac“, gaminanti vonios kambarius bei apdailos detales laivams, jau kelerius metus sėkmingai veikia Panevėžyje.
Bendrovė „Norac“ pasaulyje veikia apie 30 metų, o Lietuvoje, Panevėžyje, nuo 2006-ųjų. „Iš pradžių norvegai pradėjo bendradarbiauti su tuometiniu „Lietkabeliu“, vėliau įkūrė dar kelias įmones ir galop atsirado „Norac“, – pasakojo padalinio Panevėžyje vadovas Jonas Klybas.
Kompanija per metus pagamina dugiau kaip tūkstantį vonios kambarių laivams, taip pat gamina sienų, lubų, koridorių ir kajučių plokštes. Šios dalys iškeliauja į laivus, plaukiojančius su JAV, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Malaizijos, Singapūro vėliavomis. „Ir klaipėdiškiai yra pirkę vonios kambarių, apdailos detalių, durų laivams. Tačiau daugiausia mūsų klientų yra užsienyje“, – sakė J. Klybas.
Leido konkuruoti
Specifinėje rinkoje dirbanti „Norac“ sunkmetį pajuto, kai kitos bendrovės ėmė atsiveržti diržus – praėjusiais metais. Tada kone dukart sumažėjo darbų apimtis. Po metų „Norac“ grįžo prie įprastų darbo tempų. „Jaučiame, kad padėtis šalyje gerėja“, – linktelėjo galvą įmonės vadovas.
Panevėžyje veikianti bendrovė oficialiai yra Norvegijos įmonės padalinys, tačiau Lietuvoje vykdoma didžioji dalis gamybos. Norvegai rūpinasi įmonės rinkodara ir pardavimu. Pasak Panevėžio padalinio vadovo, Lietuvoje pradėjus gaminti vonios kambarius laivams ir namams, plokštes, darbai atpigo, o tai tarptautinei kompanijai leido konkuruoti su kitais gamintojais.
Specifinėje rinkoje besisukančiai ir 205 darbuotojus turinčiai „Norac“ ne visada lengva rasti specialistų. „Dabar turime reikiamą kolektyvą. Tačiau spėjome įsitikinti, kad prireikus inžinierių į darbą priimtus specialistus reikia išmokyti dirbti. Tai reikalauja papildomų investicijų“, – pasakojo J. Klybas.
Ypatingi reikalavimai
Reta bendrovė susiduria su tokiais kokybės reikalavimais kaip „Norac“. Kiekvienas jų produktas kruopščiai tikrinamas – negali būti jokio broko. „Kai tikrinamos plokštės, sudaromi specialūs šešėliai, išduodantys net menkiausią nelygumą. Matuojami net tarpai tarp išklotų plytelių – viskas turi būti idealu“, – tvirtino „Norac“ Panevėžio padalinio vadovas.
Kad ir kokie kokybiški būtų kompanijos gaminiai, lietuviai jų pirkti neskuba. Ne tik įrangos laivams, bet ir, pavyzdžiui, „Norac“ gaminamų antžeminių vonios kambarių. „Lietuvoje nėra įprasta, kad statant namą būtų perkami jau parengti vonios kambariai, – aiškino J. Klybas. – Čia kitokios tradicijos. Kartą esame viešai pristatę savo produkciją, tačiau ir klientų antplūdžio nesulaukėme. Tokie produktai populiaresni užsienyje, todėl apie veiklos plėtrą Lietuvoje galima galvoti tik ateityje.“
