Prieš atvykdama į Niujorką gyvenai Brazilijoje bei Meksikoje. Kodėl po tiek laiko, praleisto Lotynų Amerikoje, nusprendei kelti sparnus į visiškai kitokį Niujorką?
Mano gyvenimas Lotynų Amerikoje buvo vienas didelis nuotykis – keliavau, pažinau naujas kultūras, išmokau ispanų kalbą, sutikau naujus žmones, įsisukau į Lotynų Amerikos gyvenimo ritmą ir išbandžiau save visai kitokiame krašte. Tačiau nuo pat pradžių žinojau, kad Lotynų Amerikoje ilgam neapsistosiu, nes, vis dėlto, tai ne mano kraštas, ne mano kultūra. Kuomet pasiekiau visus savo užsibrėžtus tikslus, pajaučiau, kad laikas vėl kelti sparnus ir pradėti rimtą gyvenimą, nors jis toks turbūt niekada nebus. (Juokiasi.) Kadangi dirbau tarptautinėje kompanijoje, nusprendžiau tiesiog pakeisti biurą. Rinkausi tarp Londono ir Niujorko, miestų, kurių gyvenimas ir darbo kultūra daug artimesnė man nei Lotynų Amerikos. Kadangi mano siela visuomet ištroškusi nuotykių, o Didžiojoje Britanijoje studijų metais gyvenau trejus metus, nusprendžiau patraukti į Niujorką.
Kiek laiko gyveni Niujorke? Ar iš karto prie jo pripratai ir jį prisijaukinai? Ar tam reikia laiko?
Niujorke gyvenu jau beveik keturis mėnesius ir pamilau jį nuo pat pirmos dienos. Priprasti prie šio miesto nereikėjo, nes nematau didelio skirtumo tarp Niujorko ir Vakarų Europos miestų. Visgi, šį miestą arba myli, arba nekenti, nes jis tinka tikrai ne visiems, gyvenimo ritmas čia yra išskirtinai spartus, tačiau būtent tai man ir patinka. Niujorkas yra labai žavus miestas, siūlantis daug gyvenimo įvairovės ir veiklos, reikia tik turėti viskam laiko. (Šypsosi.)
Gyveni Brukline, kuris dėl sukurtų stereotipų yra laikomas vienu pavojingiausių Niujorko rajonų, kuriame gyvena tie, kurie neišgali sau leisti prabangaus gyvenimo, sakykime, Manhetene. Koks iš tikrųjų Bruklinas? Kuo jis tau patinka ir kiek tiesos šiame stereotipe?
Bruklinas Niujorke tampa vis populiaresne vieta gyventi, ypač tarp žmonių, kurie nori pabėgti nuo intensyvaus kasdienio gyvenimo ritmo, kurį gali jausti Manhetene. Gyvenimo kokybė Brukline, mano nuomone, yra geresnė. Po darbo man patinka mėgautis erdve, gamta, ramybe ir jausmu, tarsi aš atostogaučiau. Juo labiau, kad Brukline galiu sau leisti nuomotis butą ir gyventi be kambariokų. Beveik nepažįstu žmonių, kurie Manhetene galėtų gyventi vieni, nes ten nuomos kainos yra beprotiškos. Brukliną sudaro didžiulis plotas, jungiantis daugybę rajonų – nuo prašmatniausių ir brangiausių, iki gerokai vargingesnių, esančių toliau nuo Manheteno. Aš pati gyvenu rajone, kuris yra vos už poros metro stotelių nuo Manheteno. Rajonas primena mažą europietišką miestelį, kuriame apstu jaukių restoranėlių, kavinukių, barų, parkelių, kino teatrų ir pan. Kuomet ieškojau gyvenamosios vietos, pėstute išvaikščiojau didžiąją dalį Bruklino, todėl galėjau matyti skirtumus tarp rajonų. Bruklinas yra įdomus tuo, kad kiekviena zona yra kažkuo savita, todėl žmonės, gyvenantys skirtingose zonose, labai skiriasi. Važiuojant į Bruklino pietus, Cony Island, rasime taip vadinamą rusų mafiją. Šiame rajone net parduotuvių užrašai yra rusiški. Nuvažiavę į kitą pusę, atsidursime didžiuliame kinų rajone, dar kitame – jausimės kaip Trinidado ir Tobago salose, dar kitame – susidursime su Lotynų Amerikos gyventojais...
Kaip galėtum apibūdinti tikrą niujorkietį? Ar jis tas, kuris gimęs šiame mieste, ar atvykėlis?
Kol kas išties nežinau, kaip teisingai įvardyti tikrą niujorkietį, tačiau tai tikrai nėra žmogus, kilęs iš šio miesto, nes patys niujorkiečiai dažnai bėga iš Niujorko. Galiu pasakyti tik tiek, kad norint išgyventi šiame mieste reikia būti stipria asmenybe, nes priešingu atveju gali būti labai lengvai pamirštas ir sutryptas. (Šypsosi.) Turi būti labai komunikabilus, pastebimas, norintis nuolatos pažinti, eiti, daryti ir nesėdėti vienoje vietoje.
Kaip vietiniai žiūri į atvykėlius? Ar jiems įdomu, iš kur tu? Ar žino apie tokią šalį, kaip Lietuva?
Tiesą sakant, dar nesutikau nė vieno, kuris būtų kilęs iš paties Niujorko, bet kalbant apie amerikiečius, taip, jiems įdomu, iš kur aš ir kas mane paskatino atkeliauti iš taip toli, tačiau pastebėjau, kad kiekvienas yra taip susikoncentravęs ties savo gyvenimu, kad per daug manęs ir neklausinėja. Turiu įtarimą, kad jie nelabai suvokia mano gyvenimą, nes kai kurie nėra buvę toliau už Amerikos ribų. (Juokiasi.) Amerikiečiai nepasižymi nuolatinių keliauninkų savybėmis, jie koncentruojasi į materialius dalykus ir karjerą, o kelionės jų prioritetų sąraše užima ne tokią svarbią vietą. Pastebėjau, jog daugelis dažnai nežino, kas ta Lietuva ir kur ji apskritai yra, tad kartas nuo karto tenka įsijungti „Google maps“ ir parodyti, iš kur esu kilusi. (Šypsosi.) Viena kolegė iš Baltarusijos jau nebesivargina aiškinti, iš kur ji. Tiesiog sako, kad yra rusė ir Rusijos. (Juokiasi) O man patinka pagauti pasimetusius žmonių žvilgsnius ir patikrinti jų geografijos žinias. (Kvatoja.)
Kaip bėga tavo pačios dienos Niujorke? Ką veiki, kai baigiasi darbai?
Normalų gyvenimą pradedu gyventi tik savaitgaliais ir tai tik tuomet, jei lieka jėgų. Mano darbas yra labai intensyvus, kartais mėnesį ar ilgiau reikia dirbti kiekvieną dieną vos ne iki vidurnakčio, kartais net savaitgalius tenka praleisti biure, o namo grįžti tik pamiegoti. Arba namus pakeisti į viešbutį... Man taip pat reikia mokytis, nes artimiausiu metu turiu išlaikyti keturis egzaminus Amerikos auditoriaus licencijai gauti, tad deja savo didžiąją dalį laisvo laiko paskiriu studijoms. Turbūt stereotipas, kad visas gyvenimas Niujorke sukasi apie karjerą, pasitvirtina. (Juokiasi.)
Na, bet žinoma, kartais metu visus darbus bei mokslus ir per savaitgalį stengiuosi kuo daugiau nuveikti. Kol kas dar nesugebėjau tinkamai susidėlioti savo gyvenimo Niujorke ir įvesti tam tikros disciplinos, nes tam reikia laiko. Tačiau turėdama laisvą minutę stengiuosi pažinti kuo daugiau žmonių ir nuveikti vis kažką naujo, pavyzdžiui, apsilankyti Brodvėjaus miuzikluose, koncertuose, muziejuose, keliauti už Niujorko ribų, eiti kopinėti į kalnus ir pan. Mano savaitgalio tradicija yra kiekvieną šeštadienio ir sekmadienio rytą užsukti kavos į šalimais esančią kavinę ir tuomet ramiai pasėdėti parkelyje, kur galiu kauptis ateinančiai darbo savaitei. Kartais einu į gatves fotografuoti arba susitikti su kolegomis vėlyvų sekmadienio pusryčių. Taip pat užsiregistravau meetups.com puslapyje, kur galima sutikti bendraminčių ir eiti į susibūrimus žmonių, kurie, pavyzdžiui, organizuoja fotografijos užsiėmimus, filmų naktis, tarptautinio maisto gaminimą, pažintinius pasivaikščiojimus Niujorke ir pan.
Kiek dar laiko planuoji gyventi Niujorke? Ar įsivaizduoji visą savo likusį gyvenimą jame?
Jeigu ir toliau būsiu tokios pačios nuomonės apie Niujorką kaip dabar, mano karjera kompanijoje bei asmeninis gyvenimas ir toliau gerai klostysis, nematau priežasčių išvykti iš šio miesto dar ilgą laiką. Kol kas jaučiu, kad tai mano vieta ir aš čia jaučiuosi laiminga. (Šypsosi.)
Interviu autorė – Astra Petkūnaitė Nuotraukos iš Dianos asm. archyvo
