Viena iš verslo kūrėjų Reda Štarė leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakoja, kad idėjos, kaip per lėkštę maisto sujungti Rytų ir Vakarų kultūrą, gimimą paskatino kelionės. „Nuostabiausia, kai keliaudamas nueini pas vietinius. Ten visko gauni dvigubai: ne tik pamatai tikrą, autentišką maistą, kuris yra tikras, autentiškas, ne tik pasikalbi su vietiniais bei gauni patarimų, bet ir pamatai, kaip jie gyvena, kaip bendrauja tarpusavyje, – pasakoja R. Štarė. – Iškart supranti kultūrą, kurios šiaip ir mėnesius keliaudamas gali nepajusti.“
Mažiau nei prieš pusmetį susiformavusi idėja kūnu pavirto birželio trečią dieną, kai atsivėrė „Plate Culture“ tinklalapis, kuriame yra vietinių, kviečiančių į savo namus vakarienės, paskyros. Kadangi verslo partnerė Audra Pakalnytė, su kuria R. Štarė susipažino keliaudama, jau penkerius metus gyvena Malaizijoje, merginos pirmiausia veiklą pradėjo šioje šalyje ir pas visus tinklalapyje užsiregistravusius žmones svečiavosi ir skanavo jų ruošto maisto pačios.
Turėti savo restoraną
Iš pradžių R. Štarė manė, kad rasti žmonių, norinčių ruošti vakarienes, bus sudėtinga, tačiau atsitiko priešingai. „Abejojau, ar atsiras žmonių, kurie yra tokie komunikabilūs ir smalsūs, kad ryžtųsi atverti savo duris ir įsileisti į namus svečius. Juk namai – labai intymi aplinka“, – teigia pašnekovė.
Pirmiausia šeimų Malaizijoje verslininkės ieškojo per turimus kontaktus. Vėliau idėja pasklido ir gaminti vakarienes panoro daug nepažįstamų žmonių, degančių noru ruošti maistą. „Iš jų dažnai girdime: „O, kaip smagu! Juk čia tas pats, kas turėti savo restoraną“, – šypsosi R. Štarė. Pasak pašnekovės, vietiniai jaučia didelį malonumą, kai žmonės ateina, kai sako, jog skanu. O jei dar paklausia recepto, iš viso sužydi.“
Maisto „Airbnb“
Vakarienė žmogui pas „Plate Culture“ šeimininkus kainuoja nuo 15 iki 180 ringitų (nuo 12 iki 150 litų). „Į kainodarą mes nesikišame – pats šeimininkas turi ją pasirinkti. Jis įvertina, kiek laiko sugaišta, kokius ingredientus naudoja. Mes, kaip tarpininkavimo sistema, nuo tos kainos pasiimame 20 proc. mokestį.“, – pasakoja pašnekovė.
Lietuvių sistemos principas primena milžiniško populiarumo visame pasaulyje sulaukusį „Airbnb“ tinklalapį, kuris padeda turistams rasti namų šeimininkus, pasirengusius priimti svečius, o šeimininkams – skelbti savo siūlomą nakvynės vietą. „Tiems, kas žino „Airbnb“, galima sakyti, kad mes esame maisto „Airbnb“, – teigia R. Štarė.
Dėl savo verslo darbą reklamos agentūroje palikusi lietuvė tikisi, kad pavyks stambiai išplėsti šią veiklą, ir orientuojasi į Azijos rinką. „Kol kas mums reikia išskirti puses, kur galima sukurti daugiausia pridėtinės vertės ir pagauti didžiausią mastą“, – sako pašnekovė, bet užsimena, kad ateityje į jų akiratį gal pateks ir Lietuva.
Kažką daro gerai
„Kol kas sekasi neblogai. Kai pradėjome siūlyti šį produktą, manėme, kad jis skirtas tik turistams, o dabar matome, kad vietiniai juo taip pat domisi. Turistai ieško malajietiško maisto, o vietos gyventojai – kitokių virtuvių“, – pasakojo pradedančioji verslininkė.
Pavyzdžiui, A. Pakalnytė malajiečiams siūlo paragauti lietuviško maisto. „Lietuviška vakarienė vietiniams yra nenusakomas patyrimas. Ypač šaltibarščiai, – pasakoja R. Štarė. – Be to, tu negali ateiti pas lietuvius vakarienės, valgyti šaltibarščius ir nepaklausti, kodėl čia taip. O kur ta Lietuva? Tad kultūrinis pažinimas gali vykti ir savame mieste.“
R. Štarė džiaugiasi, kad sulaukia daug vietinių susidomėjimo, ypač žiniasklaidos. „Gal tai reiškia, kad viską darome teisingai“, – viliasi jaunoji verslininkė.
