„Mirusiųjų pasirodymas sapnuose niekuomet nebūna atsitiktinis dalykas. Kartais mirusieji aplanko siekdami pranešti gyviesiems, kad dėl jų nereikia jaudintis – ten, kur jie nukeliavo, jiems yra gera ir ramu. Visgi, pernelyg dažnas murusiųjų apsilankymas nakties vizijose reikalauja papildomo dėmesio.
Kartais nutinka taip, kad dėl staigios netikėtos mirties, pavyzdžiui, dėl nelaimingo atsitikimo, perėjimas į kitą pasaulį būna apsunkintas ir tuomet mirusysis prašo gyvųjų pagalbos“, – aiškina filosofijos daktarė, ragana Jelena Simonova.
Jausmas, kuomet mirusysis šalia
Pagalbos šauksmas yra užkoduotas ir tuose sapnuose, kuriuose mirusieji apsilanko taip, tarytum jie priklausytų gyvųjų pasauliui ir lyg niekur nieko gyventų savo įprastą gyvenimą. Pasak pašnekovės, kai kurių sapnų simbolika vienaip ar kitaip perteikia sunkumo jausmą.
Mirusysis sapnuojamas nešdamas rankose sunkius akmenis, duris, taip pat tiesiogiai prašydamas pagalbos, atidarant sunkius vartus ar sudaužant krištolo, stiklo sieną, duris, lubas bei kitus dalykus, simbolizuojančius perėjimo iš vieno būvio į kitą, kliūtis.
„Krikščioniškoje tradicijoje gyvieji gali padėti mirusiesiems mišiomis bei malda. Taip pat sapne besilankančio mirusiojo žodžiai gali būti išties pranašiški arba juose gali būti užkoduotas įspėjimas ar net tikslios rekomendacijos gyviesiems, kaip elgtis vienoje ar kitoje gyvenimiškoje situacijoje.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyvas žmogus nuolat išgyvena keistą jausmą, jog mirusysis jo nepaleidžia. Šis pojūtis gali būti lydimas fizinio bei psichologinio išsekimo, sąstingio asmeniniame gyvenime ar profesinėje veikloje. Tokie atvejai išreiškia ypatingą gyvo žmogaus su mirusiuoju formą ir nors dažniausiai šis reiškinys būna grynai subjektyvios prigimties, visgi reikalauja specialisto pagalbos“, – sako J. Simonova.
Apie artėjančią mirtį pranešantys ženklai
Liaudies prietarų visuma diktuoja atvejus, kai mirtį pranašauja į langą atsitrenkęs paukštis, sudužęs veidrodis ar gausiai išbarstyta druska. Vis dėlto, moteris sako, kad šiuos ženklus reikėtų vertinti konstruktyviai.
„Jie įspėja, jog dėl kokio nors netinkamo poelgio ar nuostatos nyksta gyvybiškai svarbus vientisumas, į kurį pats laikas atkreipti dėmesį ir imtis atitinkamų veiksmų, siekiant jį atstatyti. Nenuostabu, kad ignoruojant tokius ženklus, vienas jų galiausiai iš tiesų gali virsti pranašišku.
Iracionalioji žmogiškos prigimties pusė diktuoja savas taisykles. Mums yra duota nujausti ne tik artimųjų žmonių, bet tam tikrais atvejais ir svetimų žmonių mirtį. Apie tai gali pranešti ne tik sapnai, vizijos, gamtos reiškiniai, bet ir buitiniai prietaisai: sustoję laikrodžiai, telefono gedimas, skambinant tam, kuris ką tik iškeliavo anapilin bei kiti sutapimai, neturintys racionalaus paaiškinimo.
Mano praktikoje dažnai tenka prisiliesti prie ženkliškos tikrovės paslapčių, padėti besikreipiantiems žmonėms šifruoti klausimus, paliečiančius gyvenimo – mirties dialektiką.
Šios priešybės visada šalia ir tampriai persipynusios. Visgi, klausimas apie mirties ženklus yra pats sudėtingiausias, nes priklausydami gyvųjų pasauliui pirmiausia turime fokusuotis į tą ženklišką tikrovę bei simbolinius turinius, kurie tarytum vedliai, sufleruoja, kaip galėtume pagerinti gyvenimo kokybę, kūrybinių bei gyvybinių jėgų rezervuarą. Tokių ženklų mūsų kasdienybėje yra gausu, tereikia išmokti juos pastebėti ir taisyklingai perskaityti“, – tvirtina pašnekovė.
Būtina paslėpti mirusiojo nuotrauką
Ne kartą esame girdėję perspėjimą, jog nedera skinti šalia kapinių esančių augalų, o tuo labiau nieko nenešti iš kapinių. Parapsichologas Vladimiras Azanovas tvirtina, kad to būtina laikytis ir ką kartą atnešėme į kapines, ten dera viską ir palikti. „Visi daiktai, augalai, kurie buvo prie karsto ar paminklo, skleidžia neigiamą informaciją ir žmogus to nežinodamas gali sau prisiimti labai daug blogos energijos. Tai gali neigiamai paveikti tiek žmogaus sveikatą, tiek bendrai prišaukti įvairias nelaimes“, – sako parapsichologas.
Taip pat kartais visai nekaltai atrodantys vaikų žaidimai, siekiant išsikviesti dvasias, pašnekovo teigimu, irgi gali prišaukti nemalonumus, kurių vėliau atsikratyti labai sudėtinga.
„Vaikai gali būti tarpininkai tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Taip pat jie yra labai jautrūs: bijo tamsos ar likti vieni, o tokia jaučiama baimė irgi gali padėti prišaukti mirusįjį, kuris dar yra astraliniame plane – visiškai neiškeliavęs į aną pasaulį. Taip dažnai būna po žmogaus savižudybės ar netikėtos mirties, pavyzdžiui, avarijos. Taigi, taip vadinamais žaidimais kviečiant dvasias, vaikai gali prikviesti poltergeistą, kuris su vaiku pradeda žaisti. Tokiu atveju pradedama girdėti balsus, matyti siluetus, vaikas naktį nebejaučia ramybės, tampa įsitempęs, nuolat jaučia nerimą, o kaip to atsikratyti – nežinia“, – kalba Vladimiras Azanovas.
Parapsichologas pasakoja, kad mirusiojo nuotraukos laikymas matomoje vietoje taip pat gali prišaukti nelaimes, kadangi nuotrauka – tai informacija apie žmogų, į kurią pažvelgus galima nuskanuoti charakterį, ligas, ateitį bei praeitį. Tuo atveju, kada žmogus yra miręs, informacija apie jį niekur nedingsta ir jei tokio žmogaus nuotrauka kabo ant sienos, mirusiai sielai gali atrodyti, kad ji dar egzistuoja, o tuomet namuose prasideda nesklandumai, kaip girdimi žingsniai, įvairūs garsai, pradeda dingti ar atsirasti netinkamose vietose daiktai.
