Vėžimėlius viename Šiaulių parkų stumdančios dvi draugės bevaikščiodamos, matyt, turi ne tik apie ką smagiai paplepėti, bet ir padiskutuoti. Viena jų savo vaiką paskiepijo visais rekomenduojamais skiepais: „Nežinau, ar tai naudinga ar ne. Nežinau. Esu prisiklausius, kad būna tų pasekmių įvairių nuo tų skiepų, bet rizikavom.“
O kita draugė savo vaikus skiepijo tik kai kuriomis rekomenduojamomis vakcinomis. Trivalenčiu skiepu nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės, savo vaikų moteris skiepyti neketina: „Turiu tris vaikus. Dviejų neskiepijau ir šitos trečios irgi neskiepysiu. – Kodėl? – Dėl pačios pasirinkimo, kad tai yra gyvas skiepas. Vien dėl to.“
Ir išties kai kurie šiauliečiai savo vaikų nuo tymų – vienos lakiausių, oro lašeliniu būdu plintančios virusinės infekcijos, pasireiškiančios bėrimu ir aukštu karščiavimu, skiepyti nenori. Tą patvirtina ir mažėjančias skiepijimo apimtis stebintys Šiaulių centro poliklinikos medikai.
„Kada vaikai yra paskiepyti 96 procentais populiacijos niekada neįvyksta epidemija, bet, pavyzdžiui, Šiaulių krašte mes turim tik 93 procentus ir tai yra geriau vyresniukai, o kur kūdikių paskiepijimas procentas yra mažesnis“, – komentuoja Šiaulių centro poliklinikos vaikų gydytoja Liuda Bekerienė.
Medikė apgailestauja, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo tymų yra pasiskiepyti, bet ji niekaip negalinti perkalbėti nenorinčių to daryti tėvų.
„O kodėl mes ginčijamės? Kodėl mes nenorim skiepyti? Atsakymo aš nerandu. Aš labai prašau žmonių papasakokite, kodėl jūs nusistatę, o jie man sako: mano tokia nuomonė“, – pasakoja L. Bekerienė.
O štai pusantrų metukų Meda kartu su mama keliauja į skiepų kabinetą, kur mergytei bus suleista trivalentė vakcina nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės. Ir tai ne pirmas ir nepaskutinis Medos skiepas.
„Ypač darželyje teks susidurti su daug skirtingų šeimų, daug skirtingų vaikų, tai kažkaip tai norisi apsaugoti tą vaiką ir geriau pasiskiepyti dabar negu paskui sirgti tokiom retom ligom, kur galbūt ir gydytojai jau nėra susidūrę“, – sako mama Aušra.
Tačiau ir dalis vilniečių savo vaikų nuo tymų skiepyti nenori. Skiepijamos apimtys kasmet mažėja ir Šeškinės poliklinikoje.
„Jeigu kalbant apie 2019 metus skiepijimo apimtys buvo pakankamos, buvo virš 95 procentų, o kasmet kažkiek vis mažėjo ir dabar yra virš 90 procentų“, – teigia infekcijų kontrolės specialistė Jolanta Kuklytė.
Kai kuriuos tautiečius stebina ir piktina tai, kad tėvai savo vaikų nuo tymų neskiepija:
„Blogai darot. Keliat pavojų visiems kitiems. Mažiau antivakserių klausyti.“
„Aišku gaila būna, kad vaikai dėl to kenčia kartais, nes neskiepija tėveliai, o nežinau, ar suserga ar tą infekciją į darželį, į grupę užneša.“
„Dabar tos šiuolaikinės mamos, žinot, labai bijo visokių skiepų, jos su savo nuomone, o mes kaip anksčiau – reikia, tai reikia skiepytis.“
Jo, žinau apie šitą ligą. Žinau, kad ji tiek vaikams, tiek suaugusiems yra pavojinga. Esam pasiskiepiję ir tikėkimės viskas bus gerai.“
„Čia kiekvienos mamos, man atrodo, pasirinkimas ir ar skiepyti ar ne, bet aš už tai, kad reikėtų skiepyti. Aš manau, kad ne šiaip sau sugalvota yra tai.“
O dėl to, kad tėvai dėl pandemijos, karo, nepasitikėjimo medicina ar antivakserių skleidžiamų erezijų apie vakcinas, nenori skiepyti savo vaikų, anot ekspertų, tymų protrūkis gresia ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Įvairiose pasaulio šalyse sergamumas tymais išaugo net 80 procentų, ypač ten, kur žemos skiepijimo nuo tymų apimtys. Tik 95 procentai ir daugiau paskiepytos populiacijos gali užtikrinti, kad tymų virusas neplistų.
„Jeigu kalbėti apie Lietuvą, tai skiepijimo apimtys būdavo 97 procentai ir daugiau, šiuo metu 88 procentai. Ukrainoje prieš karą buvo kur tai 81 procentas, dabar nežinom. Ko gero, tos apimtys bus dar mažesnės“, – teigia virusologas Saulius Čaplinskas.
Žmonės pamiršo ne tik, kad reikia skiepytis nuo tymų, bet ir tai, kokias labai sunkias komplikacijas jie gali sukelti.
„Iki aklumo, iki smegenų pažeidimų, iki įvairių plaučių pažeidimų ir panašiai, bet tiek pasiskiepijus pilną kursą, tiek persirgus įgyjamas patvarus imunitetas, kuris išlieka iki gyvenimo galo“, – sako S. Čaplinskas.
2019 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai, 2021 – 1 atvejis Kaune. Specialistai primena, kad nepasiskiepijus, gali kilti ne tik tymų, bet ir kitų infekcinių ligų protrūkiai.
