Iš visos šios sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln. eurų, – skaitmeninimui, 14 proc., arba 311 mln. eurų, – švietimui, 12 proc., arba 267 mln. eurų, – sveikatai, 5 proc., arba 111 mln. eurų – darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai, 9 proc., arba 200 mln. eurų, – inovacijoms ir mokslui, 3 proc., arba 67 mln. eurų, – viešojo sektoriaus efektyvumui.
Kaip teigiama priemonės pristatyme, išleidus šią sumą pinigų siekiama 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nuo 20,6 proc. iki 14 proc. sumažinti gyventojų skurdo lygį, 5 metais iki 81 metų pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę ir kt.
Žaliosios pertvarkos srityje daugiausia lėšų bus skirta daugiabučių renovacijai (218 mln. eurų), taršių transporto priemonių keitimui (172 mln. eurų), saulės ir vėjo energijos gamybai (130 mln. eurų), elektromobilių įkrovimo stotelėms, alternatyvių degalų papildymo stotelėms (124 mln. eurų), alternatyvių degalų gamybos skatinimui (51 mln. eurų).
Iš skaitmeninimo prioriteto daugiausia pinigų bus skirta elektroninių paslaugų plėtrai (149 mln. eurų), lietuvių kalbos skaitmenizavimui, skaitmeninių inovacijų versle skatinimui (102 mln. eurų), IT valdymo centralizavimui, infrastruktūros konsolidavimui (95 mln. eurų).
Švietimo kryptyje daugiausia pinigų atiteks mokyklų tinklo optimizavimui, mokymo kokybės gerinimui (251 mln. eurų), mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui (146 mln. eurų).
Be to, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas infekcinių ligų klasterio 5 miestuose ir 10 regioninių ligoninių priėmimo skyrių pritaikymui ekstremalioms situacijoms dar bus skirta 154 mln. eurų.
Tikimasi, kad galutinai planas bus patvirtintas rugpjūtį. Tuomet jis ir bus pradėtas įgyvendinti.
Skambus pavadinimas „Naujos kartos Lietuva“
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, šiandien pristatydama Vyriausybės parengtą integruotą plano projektą „Naujos kartos Lietuva“, teigė, jog intensyviai ruoštas dokumentas užtikrins šalies proveržį link teisingesnės, išmanesnės ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios.
„Vakar Vyriausybei paskelbus gerų žinių apie karantino atlaisvinimus, šiandien toliau kalbame apie ateitį, tik jau ilgesnę šešių metų perspektyvą, ir pristatome planą, kuris, tikimės, padės pasiekti laukiamo ekonomikos proveržio“, – teigė finansų ministrė. – Nacionalinio plano projektas – „Naujos kartos Lietuva“, – orientuotas į aukštos pridėtinės vertės akceleraciją, skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimą, teisingesnės ir atsparesnės šalies kūrimą“.
Europos Komisijos siūloma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. eurų ekonomikos atsigavimo ir pasirengimo ateities iššūkiams priemonės dalis, todėl nacionalinis integruotas plano projektas pavadintas „Naujos kartos Lietuva“ atliepiant bendrą europinį kontekstą.
Pristatymo metu finansų ministrė atkreipė dėmesį, jog Europos Komisijos fondo investicijos prisidės prie daugelio reikšmingų Lietuvai socialinių ir ekonominių pokyčių. Tuo pačiu pažymėta, jog šis finansinis šaltinis nėra vienintelis svarbus Lietuvai.
„Sulaukėme didelio susidomėjimo šiuo finansiniu šaltiniu, tačiau toks dėmesys gali sudaryti klaidingą įsivaizdavimą, jog jis yra vienintelis – taip tikrai nėra. Ambicingus Vyriausybės įsipareigojimus sieksime įgyvendinti pasitelkiant ir Struktūrinių fondų paramą, ir valstybės biudžeto lėšas. Šiandien pristatoma priemonė sudaro apie septintadalį iš visų pažangai numatytų 16 milijardų.
Šios priemonės išskirtinumas, kad investicijos turi turėti tiesiogines sąsajas su reformomis. Todėl kalbant apie pagrindinius pokyčius jie yra tampriai susiję su jau bene dešimtmetį besikartojančiomis Europos Tarybos rekomendacijomis, kurias atėjo laikas įgyvendinti“, – sakė ministrė.
