Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas
Praėjusią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) minėjo 25 metų sukaktį. Didžiąją šio laiko dalį jai vadovavo mokslininkas ir verslininkas Bronislovas Lubys. Sukakties proga buvo surengta tarptautinė konferencija, kurioje ekspertai diskutavo apie pasaulio ekonomikos tendencijas ir Lietuvos pramonę. Vienas didžiausių iššūkių pramonininkams šiandien – pritraukti investicijas. Pasak dabartinio konfederacijos prezidento Roberto Dargio, lietuviams reikia drąsiau žengti į naujas eksporto rinkas ir sparčiau išskaidyti pramonę. Pramonininkai šiandien taip pat pabrėžia, kad labai svarbu, jog su verslu bendradarbiautų švietimo įstaigos, rengdamos rinkos poreikius atitinkančius specialistus.
Būtina vienytis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis pasakojo, kad konfederacija savo dvidešimtpenkmetį pasitinka išgyvenusi ne vieną krizę, blokadą, mokesčių ir pinigų reformas, todėl žino, ko ir kaip siekti, kaip sėkmingai padėti Lietuvos įmonėms plėsti savo rinkas, išlikti konkurencingoms ir priimti rimtus iššūkius.
„Šiuo metu stebime esminius pasaulinio ūkio sandaros pokyčius – kylančias galias iš Azijos ir Pietų Amerikos, milžiniškas investicijas į naujausias technologijas, kitokį požiūrį į gamtos išteklius ir klimato kaitą bei kt. Šie pokyčiai neaplenks nei Europos, nei Lietuvos, todėl, matydami jų greitį ir įtaką, džiaugiamės galėdami savo 25-mečio proga pakviesti į tarptautinę konferenciją, kurioje ateities scenarijus, laukiančius Lietuvos ir Europos globaliame pasaulyje, aptars geriausi šios srities specialistai“, – kalbėjo R.Dargis.
LPK prezidentas konferencijoje taip pat teigė, kad Lietuvos įmonės turi didelę galimybę koncentruotis pagal produktus ir su jais išeiti į platesnes rinkas, šioms pasiūlyti didesnius produkcijos kiekius. „Mums reikia daugiau ir efektyviau dirbti su mokslu, žinoti, ką galime komercializuoti“, – kalbėjo R.Dargis.
Neatrastos rinkos
Europos pramonininkų konfederacijos „Business Europe“ direktorė Thérèse de Liedekerke įsitikinusi, kad Europa, o kartu ir Lietuva, turi didelį privalumą, nes gali pasiūlyti kokybiškas paslaugas. „Jūsų maistas nepaprastai skanus, todėl naujas rinkas galite užkariauti jau turimais produktais. Reikia tik aktyviai ieškoti naujų rinkų“, – teigė belgė.
Pranešėja pasisakė už tai, kad Europoje labiau būtų skatinamas pramonės kūrimas. „Pramonė kuria ne tik pridėtinės vertės produktus, bet ir daug darbo vietų, kurių ypač reikia nedarbo kamuojamoje Europoje“,– kalbėjo pranešėja.
„The Economist Intelligence Unit“ posovietinių šalių ekonomikos analitikas Alexas Nice'as teigė, kad Lietuva turi visas galimybes ir potencialo plėtoti pramonę. Pasak jo, Lietuvos pramonininkai per daug dėmesio skiria Europos rinkai, o daug didesnė ir labiau auganti Azijos rinka lietuvių vis dar mažai atrasta. „Reikia daugiau padirbėti Lietuvą labiau integruojant į pasaulinę tiekimo grandinę, kaip tai pavyko įgyvendinti Lenkijai ar Vengrijai, – sakė A.Nice‘as. – Pritraukusi užsienio investicijas, Lietuvos pramonė būtų konkurencingesnė tarptautinėje arenoje.“
Gyrė lietuviškus maisto produktus
Konferencijoje kalbėjęs pranešėjas iš Kinijos Xu Sitao teigė, kad Lietuva turėtų labiau išnaudoti savo žemės ūkį ir maisto pramonę. Tarptautinės kompanijos „The Economist Group“ vyriausiasis atstovas Kinijoje pastebėjo, kad, vis labiau didėjant urbanizacijai, maisto produktų poreikis neišvengiamai augs, o tai gera niša aukštos kokybės lietuviškiems produktams.
„Kinai neretai nepasitiki savo gamintojais, o jūs turite gerą vardą tarptautinėje arenoje, – lietuviškus maisto produktus gyrė svečias iš Kinijos. – Auganti vidurinioji klasė lems, kad didės materialiųjų prekių paslauga. Tuo turėtų pelningai pasinaudoti Europa, o kartu ir Lietuva, nes šis regionas geba pasiūlyti kokybiškų prekių. Lietuvos verslininkams reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais, gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus. Kol kas ši rinka – vis dar neužpildyta.“
X.Sitao teigimu, šiuo metu net pusė visų Kinijos gyventojų gyvena miestuose, o tendencija rodo, kad jie ir toliau sparčiai plėsis. „Tai reiškia, kad bus suvartojama daugiau mėsos, pieno produktų, daržovių, didės švietimo, sveikatos sistemos poreikis. Šiomis tendencijomis reikia pasinaudoti Europos gamintojams ir, žinoma, Lietuvai“, – sakė konferencijos pranešėjas.
Išnaša:
Kitame fone: LPK yra didžiausia ir seniausia verslo interesams Lietuvoje atstovaujanti organizacija, vienijanti 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, jungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK įsteigta 1989 m. birželio 17 d. per steigiamąjį Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavimą, kuriame nuspręsta atkurti iki 1940 m. veikusią Lietuvos pramonininkų sąjungą.
