Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai pažymi, kad psichikos sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje veikia efektyviai, tačiau ragina daugiau dėmesio skirti ne tik sutrikimų gydymui, bet ir jų profilaktikai.
Gegužės mėnesį Lietuvoje viešėję PSO atstovai įvertino šalies psichikos sveikatos vystymąsi, išskyrė problemas, su kuriomis susiduriama, pateikė rekomendacijas. Savo pastabas ekspertai apibendrino Lietuvai pateiktoje ataskaitoje.
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) direktorės Onos Davidonienės, PSO atstovai teigiamai įvertino per 15 metų nuveiktus darbus, parengtą psichikos sveikatos priežiūros sistemą bei pažymėjo, jog Lietuvos psichikos sveikatos politika turi potencialo tapti pavyzdiniu modeliu kitoms Rytų ir Vidurio Europos šalims.
"Be abejo, ekspertai išskyrė ir tam tikrus neigiamus dalykus, tačiau svarbu, kad mes ir patys panašiai matome problemas ir apie jas galvojame", - spaudos konferencijoje antradienį teigė O. Davidonienė.
Anot jos, daugelį problemų turėtų išspręsti šį pavasarį Seimo patvirtintas psichikos sveikatos strategijos projektas.
PSO ekspertai atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje dar reikia stiprinti, modernizuoti stacionarios psichiatrijos pagalbos bazes, plėsti psichiatrijos stacionarios pagalbos paslaugas bendrojo profilio ligoninėse.
"Lietuvoje sukurti psichikos sveikatos centrai, jie yra geras dalykas, tačiau PSO ekspertų nuomonę, į šį darbą turėtų būti labiau įtraukti šeimos gydytojai, paslaugos turėtų būti teikiamos bendruomenėje. Čia reiktų kalbėti apie visuomenės sveikatos biurus, kurie turėtų užsiimti ir psichikos sveikatos prevencija, profilaktika", - sakė VPSC direktorė.
Anot jos, PSO ekspertai teigiamai įvertino pastangas sumažinti savižudybių skaičių.
"Ilgą laiką turėjome nelabai gerą situaciją savižudybių, buvome lyderiais Europoje blogąja prasme. Pastaruosius penkerius metus savižudybių skaičius mažėja. 2006 metais jis siekė 30,9 100 tūkst. gyventojų. Pats blogiausias jis buvo 2002 metais, kuomet 100 tūkst. gyventojų teko 46,6 savižudybių", - pasakojo O. Davidonienė.
Ekspertai pastebėjo, jog daugiau dėmesio Lietuvoje skiriama vaikų psichinės sveikatos gerinimui, tačiau problemų šioje srityje dar lieka.
"Šių metų duomenimis, 20 proc. paauglių Europoje turi vieną ar daugiau psichikos ir aplinkos suvokimo problemą, 4 proc. jaunuolių iki 15 metų serga depresija, jaunuolių iki 18 metų tarpe šis skaičius siekia 9 proc. Jaunų žmonių savižudybės Europoje yra antroje vietoje po nelamingų atsitikimų. Lietuvoje situacija panaši", - teigė PSO atstovas Lietuvoje Robertas Petkevičius.
O. Davidonienė pripažino, jog psichinių problemų turintys jaunuoliai gali gauti psichologinę pagalbą, tačiau ir čia yra tam tikrų sunkumų.
"Mokyklose yra psichologų etatai. Kitas momentas - yra psichikos sveikatos centai kiekvienoje savivaldybė. Tačiau psichologų trūksta. Be to, dabar jie atlieka dirba diagnostinį ekspertinį darbą, o ne tiesiogiai dirba su vaiku. Egzistuoja parengtų psichologų trūkumas. Reikia pripažinti, jog pagalbą gauti galima, tačiau psichologų krūviai dideli ir jų nepakanka", - kalbėjo O. Davidonienė.
PSO duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų, ir su jais susijusių fizinių negalavimų. Psichikos ligos sudaro apie 12 proc. viso pasaulio ligų
PSO yra specializuota Jungtinių Tautų (JT) institucija bei didžiausia tarptautinė sveikatos organizacija, kurios pagrindinis tikslas - siekti aukščiausio sveikatos lygio visose pasaulio valstybėse. Šiai organizacijai šiuo metu priklauso 193 valstybės.
Lietuva visateise PSO nare tapo 1991 metų lapkričio mėnesį.
