Lietuvai kartojant, kad prieš pradedant Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties reikia atsižvelgti į Lietuvos interesus, premjeras Gediminas Kirkilas sulaukė kolegos iš ES pirmininkaujančios Slovėnijos skambučio.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pirmadienį telefonu kalbėdamas su Slovėnijos premjeru Janezu Janša, G.Kirkilas pakartojo, kad būsimajame ES ir Rusijos susitarime labai svarbus yra abipusiškumo principas.
Anot pranešimo, Lietuva galės pritarti derybų mandatui, jei bus atsižvelgta į jos pasiūlymus dėl Rusijos užblokuoto „Družbos“ naftotiekio darbo atnaujinimo, energetikos chartijos principų įtraukimo į būsimą sutartį su Rusija, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimą, bendradarbiavimo su Rusija teisėtvarkos srityje bei kitų Rusijos dvišalių ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
G.Kirkilo įsitikinimu, tai yra ne tik Lietuvos, bet ir visos ES interesas.
Pasak Lietuvos premjero, derybų mandatas dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties - tai ne tik santykių su Rusija, bet visos ES bendrų interesų ir vertybių - teisingumo, solidarumo ir saugumo - klausimai.
„Ministrai pirmininkai susitarė, kad kompromiso dėl mandato deryboms toliau ieškos ES šalių užsienio reikalų ministrai, tačiau Lietuva pritarti derybų mandatui galės tik tuo atveju, jeigu bus atsižvelgta į jos siūlymus“, - sakoma pranešime.
Pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pakartojo, kad Lietuva ir toliau pasisako už Briuselio ir Maskvos derybas dėl naujosios ES-Rusijos strateginės partnerystės sutarties, tačiau yra įsitikinusi, kad pradedant derybas turi būti atsižvelgta į Lietuvos interesus.
Ministras jau anksčiau yra sakęs, jog nepatenkinus Lietuvos prašymų, jis sieks išbraukti klausimą dėl mandato suteikimo pradėti ES ir Rusijos derybas iš antradienį Liuksemburge vyksiančio ES Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) posėdžio darbotvarkės.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
URM taip pat pažymi, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos.
Siekiama, kad sprendžiant „įšaldytus“ konfliktus, iki derybų pabaigos su Rusija būtų reguliariai vertinama pasiekta pažanga sprendžiant šiuos konfliktus.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.
Tuo tarpu rusai perspėja, kad Lietuvai rūpinčių klausimų įtraukimas į derybų mandatą gali šias nelengvas derybas dar labiau apsunkinti.
Teigiama, kad ES partneriams pasiekus susitarimą, kokie klausimai turi būti įtraukti į šį mandatą, derybos gali prasidėti ir birželio pabaigoje Rusijoje turinčiame įvykti ES bei Rusijos viršūnių susitikime.
Lietuva kartu su Lenkija vetavo strateginės ES ir Rusijos partnerystės derybas 2006 metais.