Kaimynai latviai keikia savo valdžią įmurkdžius į krizės liūną ir neslepia simpatijų Lietuvos vadovams. Įvairiuose Latvijos miestuose sutikti gyventojai vardijo tas pačias juos slegiančias problemas: sumažintos pensijos, kritęs darbo užmokestis, augantis nedarbas, perpus sumažintas minimalus gyvenimo lygis, nuo kurio skaičiuojamos pašalpos ir lengvatos.
Nori į Lietuvą
Latvių teigimu, šalyje stambinamos seniūnijos, reorganizuojama policijos struktūra, uždaromos mokyklos ar net gydymo įstaigos, nebeveikia daugelis gamyklų.
„O kodėl jūs nepasiimate mūsų į Lietuvą? Mes norim pas jus“, – pareiškė Jelgavoje sutiktos pensininkės, vos užklausus apie sunkmetį Latvijoje.
Kaimynės įsitikinusios: Lietuvoje gyventi šiek tiek geriau.
„Jūsų šalyje visi dirba, o pas mus gamyklos piktžolėmis baigia užželti. Netgi cukraus fabriką sunaikino“, – piktinosi moterys.
Blogos žinios neįtikina
Latvės skaičiuoja: kilogramas cukraus kainuoja 78 santimus (apie 3,50 Lt), litras pieno – 48 santimus (2,40 Lt).
Jų nuomone, tai labai brangu. Juo labiau kad pensija tesiekia 170 latų (Ls), o vien vaistams mažiau nei 48 Ls neužtenka. Buto išlaikymas per mėnesį pensininkėms atsieina 90 Ls, už 41 kv. m būsto šildymą žiemą tenka pakloti dar 65 Ls. Jelgavos gyventojai skundžiasi, kad gyvena brangiausiame Latvijos mieste, netgi Rygoje ir šildymas, ir vanduo pigiau atsieina.
„Vis dėlto lietuviai – šaunuoliai. Gerą valdžią išsirinkote, protingą. Neleido gamyklų sugriauti, žmonės dar bent kiek darbo turi. Pas mus labai daug bedarbių, jaunimas per dienas kieme sėdi, neturi, kuo užsiimti. Tiems, kurie dar dirba, atlyginimai labai sumažinti. Bet per žinias girdėjom, kad ir pas jus 20 proc. pensijas ketina mažinti ir 50 proc. nubraukti dirbantiems pensininkams“, – pasakojo moterys.
Latvijos žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie sunkėjančią ekonominę padėtį Lietuvoje jelgaviečių neįtikina. Kaimynės svarsto, kad galbūt šitaip siekiama nuraminti Latvijos pensininkus. Jiems pensijos jau sumažintos 10 proc. Moterys skaičiuoja dėl to netekusios 17–18 Ls.
Papildomai užsidirbti sveikatos dar turinčiam pensininkui Latvijos valstybė nebeleidžia. Susiradusiesiems papildomą pragyvenimo šaltinį pensijos mažinamos 70 proc.
Išlaiko bedarbę dukrą
Bauskėje prie prekybos centro sutikta pensininkė pirmiausia skubėjo prie bankomato tikrinti sąskaitos. Jei pensija bus pervesta, moteris parduotuvėje ieškos pigiausių ir būtiniausių maisto produktų.
„Mes, pensininkai, priversti visada taupyti. Baisiausia bus žiemą, kai reikės už šildymą mokėti. Gyvenu vieno kambario bute, o už šildymą 40 Ls ir daugiau moku“, – guodėsi Edita.
Nors verstis tenka iš 160 Ls, Edita pripažįsta negalinti labai skųstis – jos draugė išgyvena iš 119 Ls pensijos.
Finansinės paramos iš vaikų sutikta latvė nesitiki. Pasak jos, trijose darbovietėse besisukanti dukra iš savo uždarbio vos galą su galu suduria.
Vieno didžiausių Bauskėje prekybos centro teritoriją savaitgaliais valanti Irena tikina taip prisidurianti 20 latų prie vos 100 latų siekiančios trečios grupės neįgalumo pašalpos.
Moteris kategoriška: iš tokių pajamų pragyventi neįmanoma. Juolab kad paremti reikia ir 23-ejų dukrą. Profesinės mokyklos išsilavinimą turinti mergina jau pusę metų neranda darbo.
Tačiau Irena dėl sunkaus gyvenimo valdžios nekeikia.
„Dabar visame pasaulyje sunku. Tiesiog reikia išbristi iš krizės. Dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti. Svarbiausia, kad būtų darbo vietų. Kai jų nėra, sunku“, – įsitikinusi Irena.
Už vaiką – simbolinė išmoka
Parke sutikta vaikutį vežiojanti rygietė Santa Valterė neslėpė nežinanti, verkti jai ar juoktis dėl valstybės požiūrio į šeimą. Už mažiausiąją, šiek tiek daugiau nei metukų atžalą ji tegauna 8 Ls per mėnesį.
„Iki metų buvo mokama 70 proc. darbo užmokesčio. Bet kai sūnui suėjo metukai, liko 8 Ls. Iš tiek reikia išgyventi bent šešis mėnesius, nes vaikų darželis priima nuo pusantrų metų“, – pasakojo S. Valterė.
Tris vaikučius auginanti mama skaičiuoja už visus gaunanti 24 Ls išmoką.
„Gyvename iš to, ką susitaupėme, kol mokėjo normalią išmoką. Žinojome, kas gali laukti, todėl stengėmės taupyti. Dar gerai, kad vyras kol kas dirba. Neįsivaizduoju, kaip gyventume, jei jis netektų darbo“, – pripažino rygietė.
Moteriai sunku suprasti, kaip Latvijoje išgyvena pensininkai. Anot jos, daugelio pensijos nesiekia nė 100 Ls.
„Turbūt žmonės vien kruopas valgo. Blogiausia mažų miestų gyventojams. Kuo mažesnis miestelis, tuo brangiau už komunalines paslaugas moka. Aš už buto Rygoje šildymą moku 35 Ls, o Bauskėje gyvenantis tėtis pensininkas – 50–60 Ls“, – tvirtino S. Valterė.
Seniai nieko daugiau, išskyrus maistą, tikino nebeperkanti kaime gyvenanti Ilona Plaksa. Keturis vaikus auginančios šeimos pajamos tesiekia apie 200 Ls. Tokį atlyginimą pensione dirbanti I. Plaksa gauna, jei budėti tenka šventinėmis dienomis. Vyras jau metus bedarbis. Abu sutuoktiniai profesijos neturi.
Nuo bado šeimą gelbsti nemažas daržas.
„Perku kas pigiausia. Pyksi ar ne ant valdžios, geriau nebus. Bet aišku, kad skaudu. Tenka išgirsti, kad Lietuvoje geriau“, – pasakojo I. Plaksa.
Inga Kontrimavičiūtė
