Reformos tikslas – sumažinti korupciją ir gauti iš urėdijų daugiau naudos valstybės biudžetui. Tačiau pertvarkai priešinasi urėdai bei miškininkų profesinės sąjungos, kurios šiandien surengė piketą. Reformai nepritaria ir socialdemokratai bei „tvarkiečiai.
Toks chaosas, kad reformos gali iš viso nelikti
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad premjerui pažadėjo palaikymą dėl miškų reformos. Tačiau pastarasis tuo palaikymu ne itin susidomėjo. G. Landsbergis baiminasi, kad nesant bendro sutarimo, reforma gali iš viso neįvykti.
„Prognozuočiau, kad jei taip chaotiškai ir toliau vyks diskusijos, reforma gali iš viso neįvykti. Viskas stringa, nes nėra politinės lyderystės, niekas nesiima vadovauti procesui, įtikinti kolegų ir susiderėti, kad įstatymas būtų priimtas. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ryte pasakė, kad įstatymą priims birželį. Po dviejų valandų jau pareiškė, kad jis bus priimtas rudenį. Tada Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad įstatymas jau iš vis nebus priimtas. Tai yra visiškas nesusikalbėjimas ir chaosas. Viename iš pokalbių su premjeru pasakiau, kad konservatoriai palaikys reformą. Tačiau premjeras pasirinko konfrontacijos kelią. Nesuprantu, kam? Jei jau esi mažumoje, neturi palaikymo net partijos viduje, tai kodėl nepriimti pagalbos iš opozicijos? Bet jei jis to nedaro, matyt, turės prisiimti atsakomybę, jei reforma iš viso neįvyks“, – aiškina G. Landsbergis.
Konservatorių lyderio teigimu, neįvykusi reforma gali Lietuvai atnešti rimtų bėdų. Visų pirma – sutrukdyti įstoti į EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją). Mat urėdijų reforma yra viena iš stojimo sąlygų.
Vyriausybė ir Seimas nepasidalina valdžia
Urėdijų pertvarkos planas numato vietoje Generalinės urėdijos ir 42 rajoninių urėdijų įsteigti vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. G. Landsbergio teigimu, didžiausias klausimas kyla dėl to, kas priims lemiamus sprendimus dėl šios įmonės. „Kol kas nepavyksta nuspręsti, kas nustatys, kaip bus valdoma valstybės įmonė – ją valdys Seimas ar Vyriausybė.
Gerosios kitų šalių praktikos rodo, kad atsakomybę turėti nešti Vyriausybė. Tačiau Seime yra daug žmonių, kurie nori, kad Seimas tai spręstų. Seimas ir Vyriausybė vėl nepasidalina valdžia, todėl turime chaosą“, – sako opozicijos atstovas.
Ramina, kad reforma kelią prasiskins
Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas valstietis Andriejus Stančikas sako, kad reforma visai ne stringa. Esą jos priėmimas yra sudėtingas, tačiau ne toks dramatiškas, kaip kalba opozicija.
„Nepasakyčiau, kad reforma stringa. Iš tiesų klausimas labai svarbus, yra daug abejojančių Seimo narių. Tačiau tikiu, kad sutarimą rasime. Mano asmeniniu manymu reformos reikia kardinalios. Miškais turėtų disponuoti Žemės ūkio ministerija. Tačiau tai tik mano nuomonė. Aplinkos ministerijos siūlymai taip pat yra svarstytini. Ar jie šimtu procentų teisingi, man kyla klausimų. Normalu, kad vyksta daug diskusijų ir yra daug abejonių – problemos miškų ūkyje formavosi ne vienerius metus ir nereikia tikėtis, kad bus išspręstos lengvai“, – sako A. Stančikas.
Jo teigimu, prieš reformą stojantys oponentai bando skleisti dezinformaciją, todėl ir apsisprendimas tampa sunkesnis. „Urdai bando įrodyti, kad bus prarastos darbo vietos. Jie nori sukelti visuomenę prieš reformą, bando gasdinti miško darbininkus. Taip yra todėl, kad kai kuriais atvejais urėdai jaučiasi, lyg miškas būtų ne valstybės turtas, o jų privati nuosavybė. Nesinori urėdams paleisti tos riebios melžiamos karvės, todėl ir daro viską, kad reforma neįvyktų“, – sako politikas.
Šiuo metu laukiama urėdijų reformos ekspertizės. Seimo kanceliarija turi nuspręsti, kas atliks nepriklausomą tyrimą, parodysiantį, ar reforma atitinka įstatymus ir duos teigiamą efektą.