Vakar Joniškyje Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentinių grupių atstovai ir Latvijos ambasadorius Lietuvoje aptarė svarbiausias bendradarbiavimo problemas.
Seimo nariai siūlė atstatyti istorinius pasienio kelius, kurie tebėra perkirsti griovių, plėsti galimybes vaikams mokytis kaimyninės šalies kalbos, stiprinti kultūrinius, turizmo ryšius.
Perkasti keliai
Seimo narys Vitalijus Gailius iškėlė keletą pasienio zonai svarbių problemų, kurias nutarta adresuoti Latvijos ir Lietuvos Vyriausybėms.
Seimo narys pastebėjo, kad vietos gyventojai negali nuvykti pas kaimynus, su kuriais per gyvenimą bendravo ar aplankyti artimųjų kapų, nes lietuvių kapai atsidūrė Latvijos teritorijoje, latvių – Lietuvoje, o jų pasiekti tiesiogiai negalima dėl perkastų pasienio griovių.
Nors Lietuva ir Latvija 2007 metais tapo Šengeno erdvės narėmis, iki šiol minėtas klausimas vis aptarinėjamas, išleista nemažai pinigų susitikimams, bet realių veiksmų nesiimta.
Žeimelio seniūnijoje (Pakruojo rajonas) gyventojai buvo užkasę pasienio zonos griovį, bet po Vidaus reikalų ministerijos įspėjimo Pakruojo rajono savivaldybė kelią vėl perkasė. Dabar gyventojai savavališkai perkasą užlygino.
Nuo Kriukų miestelio (Joniškio rajonas) iki Latvijoje esančio gausiai lankomo turistinio objekto Rundalės pilies tėra penki kilometrai, tačiau ir čia kelią užkerta pasienio griovys. Tad atvykę užsienio turistai jį kerta sėdę ant dviračių.
Tarpparlamentinės grupės bei Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martins Virsis pritarė šį klausimą iškelti į vyriausybinį lygmenį, į kitą susitikimą kviestis Latvijos užsienio reikalų ministrą.
Reikia skatinti kaimynų kalbos mokymąsi
Seimo narys V. Gailius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje latvių kalbą mokytis pasirenka vos 0,1 procentas mokinių. Derėtų pagalvoti apie kaimyninės šalies kalbos mokymosi skatinimą, mokytojų ir mokinių mainų programas.
Latvijos delegacijos atstovas Gunars Rusins šią temą plėtojo primindamas apie vaikų užimtumo problemą. Jis siūlė daugiau organizuoti dvišalių vaikų stovyklų, kuriose jie ne tik pramoktų kalbos, bet ir pažintų kaimynų papročius, pačią šalį.
Latvijos ir Lietuvos tarpparlamentinių grupių nariai diskutavo ir apie bendrų truzimo maršrutų per Lietuvą bei Latviją skatinimą, o ne tarpusavio konkuravimą šioje srityje, kultūrinių ryšių stiprinimą.
60 milijonų eurų
Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną 2007–2013 metų programos rezultatus pristatė šios programos Jungtinio techninio sekretoriato vadovė Latvijoje Antra Jansone.
Pagal šią programą abi šalis pasieks apie 60 milijonų eurų (28,6 milijonai Latvijai ir 31,4 – Lietuvai). Lietuvoje daugiausia lėšų – apie 30 procentų – tenka Šiaulių regionui. Pagal sritis daugiausia finansuoti aplinkos apsaugos projektai – 33 procentai.
Susitikimo dalyviai kėlė bendrą abiejų šalių problemą, kad finansavimas pagal minėtą programą ateina po projekto įvykdymo, tad atlikti jį tenka savo lėšomis.
Iš minėtos programos lėšų Žagarėje (Joniškio rajonas) iškilo 250 tūkstančių litų kainavęs turgelio paviljonas, kurio atidaryme tą pačią dieną dalyvavo tarpparlamentinio susitikimo dalyviai. .
