„Teisingumo ministerija svarsto galimybę parengti Politinių partijų įstatymo pataisas, kad šis pažeidimas nebūtų perduotas ES Teisingumo Teismui“, – BNS ketvirtadienį sakė teisingumo ministrės patarėja Jurgita Jacovskienė.
Taip ministerijos atstovė komentavo Briuselio poziciją, kad šiuo metu galiojantis įstatymas akivaizdžiai diskriminuoja nelietuvius. Pagal dabartinę tvarką, kitų ES šalių piliečiai į partijas gali stoti, tik jei be pertraukos šalyje pragyveno penkerius metus.
Anot J. Jacovskienės, Teisingumo ministerija anksčiau buvo siūliusi, kad pilnamečiams kitų ES šalių piliečiams ribojimų nebūtų, bet parlamentarai su tuo nesutiko.
Europos Komisija ketvirtadienį perspėjo, kad Lietuvos valdžios institucijoms per du mėnesius nesiėmus veiksmų byla gali būti perduota ES Teisingumo Teismui.
„Lietuvos teisės aktai šiuo metu neleidžia Lietuvoje gyvenantiems kitų ES šalių piliečiams įstoti į politinę partiją tokiomis pačiomis sąlygomis kaip lietuviai. ES piliečiai nelietuviai akivaizdžiai diskriminuojami“, – rašoma Europos Komisijos pranešime.
Briuselis nurodė laukiantis, kad šis klausimas būtų išspręstas iki 2019 metų vasario mėnesį vyksiančių naujų savivaldybių tarybų rinkimų, „kad visi Lietuvoje gyvenantys ES piliečiai galėtų dalyvauti Lietuvos demokratiniame gyvenime“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ir buvęs komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas ketvirtadienį BNS sakė negirdėję apie tokias Europos Komisijos pretenzijas.
„Manęs kol kas dar niekas neinformavo, bet tai yra įprastinės Europos Sąjungos procedūros. Jeigu Europos Komisija mato galimybę Europos Sąjungos teisės pažeidimui, ji pradeda procedūras: vyksta diskusijos su valstybe nare. Valstybė narė gali išreikšti poziciją ir atitinkamai kaip kraštutinis atvejis, jeigu kyla ginčas, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą. Bet praktika rodo, kad tai būna vienetiniai atvejai“, – BNS sakė A. Širinskienė.
Anot jos, jeigu Lietuva iš tiesų matys, kad yra pažeidimas, Teisingumo ministerija turės parengti įstatymo pataisas.
J. Sabatauskas tvirtino, kad penkerių metų reikalavimas nustatytas ne veltui.
„Dalyvavimas politiniame gyvenime, partijos veikloje turbūt susijęs ir su nuolatinio gyvenimo statusu. (...) Manau, kad penkerių metų terminas ne šiaip sau atsirado, tai susiję su tam tikru sėslumo cenzu, nes ir rinkimuose dalyvauti reikia tam tikro sėslumo cenzo. Kad ne šiaip sau pravažiuojantis sugalvojo dalyvauti rinkimuose, sugalvojo tapti partijos nariu ir toliau išvažiavo į kitą valstybę. Vis dėlto turėtų būti nuolatinis gyventojas“, – teigė parlamentaras.
Anot jo, būtų galima svarstyti, kad nustatytas penkerių metų terminas būtų sutrumpintas iki trejų metų.
