Lietuva pasisako už bausmių nelegalius migrantus samdantiems darbdaviams stiprinimą, tačiau nesutinka, kad bausmes reikėtų suvienodinti visose ES narėse.
"Mūsų pozicija tokia, kad iš principo gerai sankcijas turėti, geriau eiti į legalią, valdomą migraciją; iš kitos pusės mes nenorime pradėti vardyti bausmių sąrašo bendro visai Europai, to niekada nenustatysi, nes skiriasi Baudžiamieji kodeksai", - BNS pirmadienį sakė vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila.
Praėjusią savaitę ES vidaus reikalų ministrų debatuose Bendrijos šalių pozicijos dėl bausmių už nelegalių migrantų samdymą išsiskyrė. Ministrai tarėsi dėl Europos Komisijos (EK) pasiūlymo, kuriuo siekiama nustatyti visai Bendrijai galiojančias minimalias taisykles dėl baudžiamųjų sankcijų darbdaviams, samdantiems dokumentų neturinčius imigrantus iš už Europos ribų.
"EK siūlo du dalykus - pirma, kad toje direktyvoje turėtų atsirasti baudžiamosios sankcijos darbdaviams, kurie nelegaliai įdarbina trečiųjų šalių emigrantus ir antra, kad turi būti tam tikras patikrinimų skaičius. Į abu klausimus mes atsakėme taip, bet su išlyga. Dauguma šalių laikosi absoliučiai tokios pat pozicijos, išskyrus vieną kitą, kurios kategoriškai nesutinka", - BNS aiškino R.Čiupaila.
Jo teigimu, Lietuvos Baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės įgyvendinti EK siūlymą, kad pasikartojantis nusižengimas automatiškais būtų perverčiamas į nusikaltimą. Pasak ministro, su Lietuvos teise nedera ir siūlymas iš kitų nelegaliai dirbančių asmenų tarpo išskirti nepilnamečius.
"Su tokiai dalykais Lietuvos Baudžiamasis kodeksas tiesiog nedera, todėl mes esame uždėję išlygas. Buvo pasiūlyta principą palikti, o visą tą išvardijimą tiesiog išbraukti - kiekviena šalis tegu pasidaro pagal savo Baudžiamojo kodekso galimybes", - sakė R.Čiupaila.
Panašios pozicijos Lietuva laikosi ir dėl siūlymo nustatyti privalomų patikrinimų skaičių.
"Gerai, kad patikrinimai būtų, bet pagal Nyderlandų pasiūlymą reikėtų žiūrėti į rizikos analizę: kiek kuriai šaliai tai būdingas ir kiek kuriai patikrinimų reikia, o ne nustatyti procentus ar absoliutų kiekį. Sakykime, kai į Graikiją patenka 100 tūkst. nelegalių migrantų, o į Pabradės centrą daugių daugiausia 50, tai savaime suprantama, kad mastas skiriasi. Subendrinti sankcijas Europos mastu - truputį nelogiška", - dėstė ministras.
Per praėjusį ketvirtadienį vykusius ES vidaus reikalų ministrų debatus paaiškėjo, kad griežtesnes bausmes, įskaitant baudžiamąją atsakomybę, remia daugiausia tos šalys, kurios jaučia didžiausią nelegalios migracijos spaudimą, - tokios kaip Italija ir Ispanija.
Tuo metu Latvija, Lenkija, Vokietija, Suomija, Vengrija, Nyderlandai ir Švedija sako, kad baudžiamoji atsakomybė būtų nepateisinama.
"Yra kitų būdų kovoti su nelegaliu darbu", - savo kolegoms per debatus sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė).
Maždaug tiek pat ES šalių atmetė pasiūlymą nustatyti minimalų metinių patikrinimų atsitiktinai parenkamose kompanijose reikalavimą. "Svarbu ne skaičius, o kokybė", - pažymėjo W.Schaeuble.
Prancūzų imigracijos ministras Briceas Hortefeux (Brisas Hortefė) kalbėdamas šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos vardu pabrėžė, jog ministrai susitarė gerbti vadinamąjį subsidiarumo principą kai tik įmanoma kurti įstatymus nacionaliniu, o ne visos ES lygiu.
Europos Komisijos pasiūlymas dėl sankcijų darbdaviams, kurie samdo dokumentų neturinčius imigrantus iš už ES ribų, buvo pateiktas dar 2007 metų gegužę.
Kaip siūloma dokumente, tokiems darbdaviams gali būti skiriamos baudos, jie gali netekti valstybinių kontraktų ir subsidijų, be to, turės apmokėti migrantų sugrąžinimo į jų valstybes išlaidas, sumokėti nesumokėtus atlyginimus, mokesčius ir socialines įmokas.
Kriminalinės bausmės galėtų būti taikomos tais atvejais, kai kompanijos tokius darbuotojus nusamdo bent tris kartus per dvejus metus, kai jos nustato itin išnaudotojiškas sąlygas ar kai įdarbina prekybos žmonėmis aukas.
