Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius džiūgavo, kad Lietuva pasirašė sutartį su galinga kompanija IBM, kuri steigs Lietuvos tyrimų centrą. Tačiau paaiškėjo, kad kompanijos atėjimas mums kainuos net 210 mln. litų per penkerius metus.
Reikalauja pasiaiškinti
Vakar parlamentarų grupė iš Seimo krikščionių frakcijos kreipėsi į Vyriausybę, reikalaudama šios pasiaiškinti dėl su IBM pasirašytos sutarties.
„Nors galiojantys įstatymai įpareigoja Vyriausybę dėl esminių turtinių įsipareigojimų gauti Seimo pritarimą, Lietuvos Vyriausybė ir IBM, prieš pasirašydamos bendradarbiavimo sutartį, to nepadarė. Iki šiol nėra aiškios įmonės steigimo finansinės sąlygos, juolab kad Vyriausybė įsipareigojo per penkerius metus šiam projektui skirti 210 mln. litų“, – rašoma seimūnų kreipimesi.
Politikai nepritaria abejotinos naudos susitarimo nuostatai steigti IBM tyrimų centrą faktiškai šalies Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų, tiksliau, mokesčių mokėtojų, pinigais.
„Toks bendros ekonominės veiklos organizavimo būdas, kai pagrindinius finansinius įsipareigojimus prisiima valstybė, labiau naudingas garsiai privačiai tarptautinei kompanijai, o ne Lietuvai“, – niršo parlamentarai.
Pasak jų, panašiomis finansinėmis sąlygomis tyrimų centrus Lietuvoje sutiktų steigti tikriausiai bet kuri užsienio kompanija, kuri mielai priimtų galimybę be jokios ūkinės rizikos savo tyrimams finansuoti valstybės skiriamus šimtus milijonų litų.
„Rimtų ketinimų turintys tarptautiniai investuotojai paprastai neprašo Lietuvos Vyriausybės piniginės paramos. Būtina atkreipti dėmesį, kad šiai kompanijai įsipareigodama dideliu mastu finansuoti mokslinius tyrimus Vyriausybė sudaro nelygias konkurencijos sąlygas kitoms jau dabar šalyje veikiančioms užsienio kapitalo įmonėms“, – pažymi Seimo nariai.
Pinigai gali dingti
Pagal pasirašytą susitarimą, Ūkio ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija įsteigs naują IBM tyrimų centrą, o IBM prisidės turtu, technologine įranga, intelektine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize.
„Nesuprantu, apie kokių investicijų atėjimą kalbama, jei Lietuva sumokės 210 mln. litų. Negana to, IBM gali bet kada išeiti, ir mūsų pinigai dings. O ir sudaromos nelygios sąlygos Lietuvos verslui: dotuojami tik užsieniečiai“, – stebisi parlamentaras Vidmantas Žiemelis. Jis primena, kad ir britų bankas „Barclays“ į Lietuvą atėjo priviliotas lietuviškų dotacijų.
Tuo tarpu A.Kubilius džiaugiasi dėl pasirašytos sutarties.
„Susitarimas su IBM dėl bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose yra didelis Lietuvos laimėjimas“, – džiūgauja premjeras.
Lietuva nupirko IBM
Danas Arlauskas – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:
Žiūrint valstybės lygmeniu, tokių kompanijų atėjimas į Lietuvą yra sveikintinas. Ar tai būtų IBM, ar „Nokia“, ar kiti: ne tie, kurie parduoda produkciją, o tie, kurie galbūt kurs patentus ir pritrauks mokslininkus. Tačiau 210 mln. litų – suma, kuri šiais laikais labai didelė. Ypač turint omenyje, kad Lietuvos smulkiajam verslui skatinti nesuranda keliasdešimt milijonų litų. Liūdesys apima, kai matai, kad nepasitikima nacionaliniu verslu ir tikima, jog Amerika mus išgelbės. O IBM atveju kitaip nepasakysi: Lietuva kompaniją nupirko.
Danas NAGELĖ
