Lietuva turi pastabų pasiūlymams dėl naujosios 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinės tendencijų skalės. Nuogąstaujama, kad ES paramos lėšų koncentracija gali būti išblaškyta silpniausiai išsivysčiusiuose regionuose, nepritariama siūlymams dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams ir per mažos paramos Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui.
„Sanglaudos politikoje yra šiokios tokios rizikos, kad paramos koncentracija į silpniausiai išsivysčiusius regionus bus išbarstyta, jeigu būtų pritarta Europos Komisijos pateiktiems siūlymams. Viena vertus, atsiranda nauji regionai, kurie galėtų pretenduoti į lėšas, vadinamieji tarpiniai regionai – 75–90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidurkio, ir jie atitinkamai silpnesnių valstybių narių sąskaita įgyvendintų savo projektus, kas nėra priimtina“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.
Lietuva taip pat nesutinka, kad būtų sumažintos paramos ribos nuo maždaug 3 iki 2,5 proc. bendrojo nacionalinio produkto.
„Lubas“ siūloma nustatyti neva remiantis tuo, kad valstybės narės tiek lėšų nesugeba įsisavinti, bet mūsų ir kitų pirmaujančių ES valstybių narių duomenys rodo, kad tikrai lėšas įsisavinti įmanoma, ir tos lubos vėlgi išblaškytų koncentraciją paramos lėšų silpniausiai išsivysčiusiuose regionuose, kas, mūsų supratimu, nėra sanglaudos tikslas", – sakė I. Šimonytė.
Kalbant apie finansus žemės ūkiui, įžvelgiama rizika, kad Baltijos šalyse žemės ūkio subjektų gaunamos išmokos net ir periodo pabaigoje išliktų pačios mažiausios. „Mūsų supratimu, tai yra toli nuo kompromiso“, – sakė I. Šimonytė.
Lietuva nesutinka ir su numatoma paramos suma Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos AE uždarymui.
„Tas finansinis vokas, kuris yra siūlomas visoms trims elektrinėms uždaryti, yra nepakankamas, atsižvelgiant į lėšų poreikį darbams atlikti“, – sakė I. Šimonytė.
