Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Pavasaris. Ir vėl aktualu kalbėti apie turizmą bei bandyti nuspėti, kiek užsienio atostogautojų pasirinks Lietuvą kaip savo poilsio oazę. Tačiau šiais metais turizmo rinkoje jaučiamas nerimas, mat vos prasidedant sezonui ji laikinai gali likti be finansavimo.
Manyti, kad tarp europinių ir šalies biudžeto lėšų galima dėti lygybės ženklą, – klaidinga. Siekiant panaudoti iš Europos Sąjungos gautas lėšas privalu dar prieš 1,5 metų rengti projektą, o lėšos iš valstybės piniginės, kad ir ne per daug storos, gali būti panaudotos daug lanksčiau. Būtent tokiais svarstymais šiuo metu gyvena Lietuvos turizmo rinka.
„Gyvename tarp dviejų ES finansinių perspektyvų: lėšos anksčiau patvirtintiems projektams įgyvendinti baigiasi, o naujo finansavimo dar nėra. Tai sukelia didelių problemų“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Vadinasi,jau liepą Valstybinis turizmo departamentas (VTD) nebeturės lėšų pirkti Lietuvos turizmo atstovavimo paslaugų šalyse, kurios sudaro daugiau nei 50 proc. Lietuvos atvykstamojo turizmo srauto.
„Per 2007–2013 metų finansavimo laikotarpį iš ES struktūrinių fondų visai turizmo infrastruktūrai buvo skirta 870 mln. litų. Iš jų 40 mln. litų – projektams, susijusiems su rinkodara“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė VTD direktorė Raimonda Balnienė.
Pažadų negailintis premjeras Algirdas Butkevičius dar praėjusią savaitę patikino, jog nedelsiant bus skirta 8 mln. litų iš šių metų biudžeto, kad finansavimas turizmui nenutrūktų.
Turizmo atstovai pageidauja ir ateityje gauti biudžeto lėšų. „Svarbu, kad pinigai mus pasiektų ir iš biudžeto, ne tik iš projektų. Tai leistų efektyviau, lanksčiau įgyvendinti rinkodarą“, – teigė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Investicijos atsiperka
Iš Lietuvos turizmo rūmų pateiktų duomenų matyti, kad investicijos į turizmą, bent jau kol kas, atsiperka. Šalies pajamos iš atvykstamojo turizmo 2011 metais siekė 3,4 mlrd. litų, 2012-aisiais – 3,9 mlrd. litų, o 2013 metais – jau 5 mlrd. litų.
Kovo mėnesį patvirtintoje Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje numatoma, kad jau 2020-aisiais pajamos iš turizmo turėtų viršyti 5 mlrd. litų, o šalį turėtų aplankyti 2,5 mln. turistų. Pernai jų skaičius siekė 2,1 mln.
Naujos galimybės
Daugeliui nerimą kelianti situacija Ukrainoje atsilieps ir Lietuvos turizmo rinkai. Rusijai aneksavus Krymą, užkertamas kelias turistams ten vykti atostogauti. Taigi šie ims sukti galvą, kur keliauti.
„Mums aktualiausi – baltarusiai, – teigė E. Šiškauskienė. – Srautą, kuris važiuodavo į Krymą, galėtume priimti, tik reikėtų išduoti daugiau vizų.“
Ž. Gavelienė savaitraščiui pasakojo, kad per sezoną į Krymą atostogauti vykdavo apie 250 tūkst. Baltarusijos piliečių. „Jeigu nuo šio skaičiaus paimtume 10–20 proc. turistų, gautume apie dar 1 mlrd. litų papildomų pajamų, – skaičiavo Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, tačiau pridūrė, kad dėl šių potencialių turistų Lietuva konkuruoja su daugybe šalių. – Reikėtų išnaudoti privalumą, kad esame lengvai pasiekiami autobusu. Be to, mūsų mentalitetas jiems yra puikiai suprantamas.“
Trūksta bendradarbiavimo
Vienos Kinijoje lyderiaujančių investicinių grupių atstovas Huangas Nubo JAV naujienų portalui CNBC teigė, kad kinams reikėtų nukreipti žvilgsnį į Skandinavijos ir Baltijos rinkas bei plėtoti ten turizmo projektus.
„Abejoju, ar Lietuva viena galėtų konkuruoti su, tarkime, Paryžiumi“, – svarstė Ž. Gavelienė. Pasak jos, jeigu norime pritraukti tokias tolimas rinkas, turėtume labiau kooperuotis su Baltijos šalimis. „Iš toli atvažiavę turistai dažniausiai domisi regionu, o ne viena konkrečia valstybe, – teigė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė ir apgailestavo, kad bendradarbiavimas būtent su Latvija bei Estija stringa. – Tam turi įtakos ir tai, kad biudžete rinkodarai nėra numatyta pinigų. Kadangi lėšų gauname tik iš projektų, sunku prognozuoti, kad bus Kinijoje po 2 metų.“
Šiuo klausimu Lietuva, pasak Ž. Gavelienės, gerokai atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių. „Latvija ir Estija šiai rinkodarai įgyvendinti skiria biudžetines lėšas“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad vien Estija turi savo atstovybes Azijoje, o Lietuva apie tai gali tik pasvajoti.
Nemato spragų
R. Balnienė leidiniui pasakojo nematanti bendradarbiavimo spragų tarp Baltijos valstybių ir teigė, kad šių šalių įdirbis, siekiant pritraukti kinus, yra vienodas.
„Manau, kad jau 3 metus sėkmingai kartu vykdome bendrą turizmo rinkodarą“, – leidiniui teigė VTD direktorė. Ji džiaugėsi, jog jau ateinantį birželį su ūkio ministru vyks į Honkonge rengiamą turizmo parodą, kurioje kvies šio regiono turistus atvykti į Baltijos šalis.
Vis dėlto įdomu, ar siekiant pritraukti tolimąsias rinkas vienos parodos užteks.
E. Šiškauskienė įsitikinusi, kad nereikėtų išsikelti per didelių tikslų ir visų pirma racionaliai įvertinti valstybės finansines galimybes. „Pirmiausia turime žiūrėti į regiono pasiekiamumą – skrydžius, – kalbėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. – Nėra lėšų dirbti su visomis rinkomis, turime jas nukreipti į tas rinkas, kur yra daugiausia potencialių turistų.“
Skiriasi žinutės
Bandant į Lietuvą pritraukti daugiau turistų labiausiai orientuojamasi į populiariausias valstybes, iš kurių šalis ir sulaukia atostogautojų.
„Mes Vakarų rinkai esame labai patrauklūs dėl konferencinio turizmo, – pasakojo E. Šiškauskienė. – O Rytams tinka galimybė pigiau apsipirkti, ilgiau apsistoti.“
VTD direktorė R. Balnienė tvirtino, kad turizmo rinka apskritai susiduria su nemažomis problemomis. Viena jų – nevisiškai apgyvendinami viešbučiai.
„Pajūrio kurortai susiduria su sezoniškumo problema, be to, dar nevisiškai išnaudojamas potencialas pietiniuose šalies kurortuose“, – kalbėjo ji. Dabartinė Lietuvos infrastruktūra, pasak R. Balnienės, 2015–2020 metų laikotarpiu leidžia papildomai priimti dar 1 mln. turistų.
Bandant tai pasiekti, reikėtų nepamiršti investicijų į šalies turizmo rinkodarą.
„Turizmas – kaip bet kuri kita prekė: jeigu apie ją nekalbama, jos ir nesirenka“, – leidiniui teigė Ž. Gavelienė ir priminė, kad Lietuva turizmo rinkoje konkuruoja ne tik su Baltijos valstybėmis, betir su tokiomis šalimis kaip Turkija.
bendra
Šiuo metu turizmas Lietuvoje sudaro apie 22 proc. šalies eksporto
Pernai į Lietuvą atvyko 2,1 mln. turistų, kurie bent vieną naktį nakvojo mūsų šalyje
Estijoje kasmet šalies rinkodarai skiriama 16 mln. eurų.
