Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompejis (Herman Van Rompuy), kalbėdamas Berlyno sienos griūties minėjimo iškilmėse, atvirai parodė, koks yra ES galutinis tikslas – nacionalinių valstybių asimiliacija iki visiško jų išnykimo. H.Van Rompejis paskelbė, kad nacionalinių savarankiškų valstybių era jau baigėsi, o savarankiškos valstybės globaliame pasaulyje yra tik „iliuzija" ir „melas". Kaip tokius ES prezidento pasisakymus vertina mažos nacionalinės valstybės Lietuvos politikai? Gal mūsų valstybė jau tapusi melu ir iliuzija? Kada Lietuvai lemta išnykti? Ar tikrai lemta išnykti? „Respublika" klausė, ką apie ES prezidento skelbiamą tautų ateitį galvoja Lietuvos Seimo frakcijų vadovai.
Algis Čaplikas, Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas:
Žinote, kaip Lietuvoje kartais politikai nusikalba, taip ir ne Lietuvoje nusikalba. Ir dažnai nusišneka dar labiau. Nėra čia ką vertinti. Kartais taip būna. Ir Europos Sąjungos prezidentui taip atsitiko. Sakote, pavojinga, kai tokio lygio politikas taip galvoja? Nėra čia ką vertinti, kai nusikalba.
Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas:
Toks Europos Sąjungos prezidento pareiškimas – tai yra šiurpas. Tai nesuprantamas dalykas. Nacionalinės valstybės ir jų nacio–nalinės vertybės turi dominuoti. Tik nacionalinių valstybių pagrindu turi būti kuriama Europos Sąjunga. Nacionalinės valstybės – tai yra pagrindas. Kitokių minčių net negali būti.
Valentinas Mazuronis, Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos seniūnas:
Aš tikiuosi ir tikiu, kad ponas Europos Sąjungos prezidentas labai klysta. Ir klysta labai skaudžiai. Tikrai nemanau, kad nacionalinės valstybės išnyks. Antra, nemanau, kad taip turėtų būti. Priešingai, nacionalinių valstybių vaidmuo turėtų stiprėti. Pasaulis įdomus tiek, kiek jame yra skirtumų. Kiek valstybėse yra nacionalinių skirtumų. Pradedant jų istorinėmis, kultūrinėmis šaknimis ir baigiant politinio formavimosi dalykais. Ir Europos Sąjunga turi būti ne valstybė, jungianti didesnes ar mažesnes valstybes, bet atskirų nacionalinių valstybių sąjunga. Veikianti su tam tikromis sąlygomis bei susitarimais. Mūsų partijos nuostata visiškai nesutampa su Europos Sąjungos prezidento teiginiais.
Vidmantas Žiemelis, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas:
Tokio pagrindo, kad nacionalinės valstybės išnyktų, kol kas nematau. Europos Sąjungos prezidentas negali kalbėti už visas valstybes. Jei tai įvyktų, nacionalinės valstybės išnyktų, būtume jau priėmę Europos Konstituciją. Bet jos juk nepriėmėme. Europos Sąjunga net konfederacija dar nėra. Pernelyg kategoriškas ir neatsargus toks Rompejo pareiškimas, užimant tokį aukštą postą. Neatsargiai pasakyta. Tai jis taip galvoja, bet ar visos valstybės taip galvoja. Ne tam mes atkūrėme nacionalinę Lietuvos valstybę, kad ją vėl prarastume.
Erikas Tamašauskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas:
Tai Hermano Van Rompejo asmeninė nuomonė, bet ne visos Europos Sąjungos nuomonė. Bent artimiausius dešimtmečius, o gal ir šimtmetį šito neturėtų įvykti. Bet kas žino, kokia kryptimi žmonija vystysis, kokiais keliais eis, niekas negali pasakyti. Tačiau mano giliu įsitikinimu, nacionalinės valstybės negali išnykti artimiausioje ateityje. Beje, nacionalinių valstybių nunykimas nėra naujas klausimas. Pati globalizacija inspiruoja įvairias kalbas, kad ateityje turėtų būti sukurta viena pasaulinė valstybė. Bet aš nemanau, kad tai yra teisingas kelias.
Konstantas Ramelis, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas:
Ar išnyks nacionalinės valstybės? Manyčiau, neišnyks. Bet ir dabar yra labai daug suvaržymų. Europos Sąjungos reglamentas ir direktyvos yra aukščiau už mūsų nacionalinės valstybės įstatymus. Net mokesčių politikos klausimais yra Europos direktyvos. Bet praeis tam tikras laikas ir žmonės, kurie stačia galva nėrė į Europos Sąjungą, gali pradėti mąstyti ir Europos Sąjungą reformuoti. Nes daugeliu atvejų nacionalinių valstybių savarankiškumas mažėja. Pačios valstybės narės gal neinicijuoja savo savarankiškumo mažėjimo, bet yra labai paklusnios. Europos Sąjungos prezidentas šią situaciją mato. O istorija rodo, kad valstybės tai būdavo sujungiamos, tai vėl tapdavo visiškai savarankiškos. Priešintis nacionalinių valstybių nykimui reikėtų, bet priešintis sudėtinga, nes numatomos skausmingos sankcijos. Ir mes jas patys prisiėmėme stodami į Europos Sąjungą. Koks buvo šiurkštus spaudimas dėl atominės elektrinės uždarymo. Jei būtų paisę mūsų nacionalinės valstybės interesų, tikrai nebūtų vertę atominę per ekonominę krizę uždaryti.
Jurgis Razma, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas:
Nežinau, ar teisingai perteikta Europos Sąjungos prezidento kalba. Nesu jos gavęs, todėl vengiu komentuoti. Aš tikrai nė kiek neabejoju dėl nacionalinių valstybių išlikimo perspektyvų. Nenorėčiau svarstyti tokių pasisakymų. Jūs mane staiga užklupote. Nesu aktyvus užsienio politikos žinovas. Kaip frakcijos seniūnas esu atsakingas už vidinio darbo organizavimą. Gavusi oficialų Europos Sąjungos prezidento kalbos tekstą, frakcija susirinktų ir spręstų, kaip tai vertinti. Neabejoju, kad nacionalinės valstybės išliks. Nebus toleruojami siūlymai dėl nacionalinėms valstybėms svarbių požymių atsisakymo. Sakote, mūsų europarlamentarų per mažai, kad Lietuvos nacionalinės valstybės požymių atsisakymui pasipriešintų? Ne europarlamentarų skaičius lemia valstybės įtaką. Valstybių vadovų susitikimuose sprendžiami reikšmingiausi klausimai. O europarlamentarai yra tik tarptautinės demokratijos vidinė išraiška. Bet ne jie sprendžia esminius Europos Sąjungos rekonstrukcijos klausimus.
Vytautas Gapšys, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas:
Tikrai nemanau, kad nacionalinių valstybių era baigėsi. Greičiau visos valstybės ieško vietos globaliame pasaulyje, kad ekonomiškai galėtų geriau gyventi. Bet nacionalinio identiteto išsaugojimas, nacionalinės kalbos klausimai visoms Europos Sąjungos valstybėms vienodai rūpi. Lygiai taip pat kaip mes, ir kitos šalys stengiasi išsaugoti savo kultūrines tradicijas. Valstybingumas – tai ne vien kalba bei kultūrinės tradicijos? Žinoma, ne. Valstybė yra daug daugiau. Tarptautinės teisės požiūriu, ir valstybių sienos išlieka. Net Šengeno erdvėje. Remiantis Lisabonos sutartimi, net pasitraukimo iš Europos Sąjungos galimybė yra numatyta. Mūsų Lietuvos pilietybė išlieka vertybe, nors šalia egzistuoja ir virtuali ES pilietybė. O Europos Sąjungos prezidentas taip kalba, nes atstovauja organizacijai, kurios plėtra priklauso nuo to, kiek valstybės narės savo teisių šiai organizacija perleis. Nepaisant jo pasisakymų, valstybės stengsis išsaugoti savo nacionalumą. Juk nuo Romos imperijos laikų turėjome ne vieną sugriuvusią imperiją, kuri bandė paneigti nacionalinius skirtumus. Ir kolonijiniais laikais norėta sukoncentruoti galias į vienas rankas. Tačiau tada nacionaliniai interesai imdavo veikti priešinga kryptimi. Europos Sąjungai reikia surasti tuos bendrus visoms 27 valstybėms narėms klausimus, kuriuos sprendžiant Europos Sąjunga joms būtų naudinga. Bet jokiu būdu ne paneiginėti nacionalines valstybes.
Olava STRIKULIENĖ
